7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Visada laukiami

Tarptautiniam „Sugrįžimų“ festivaliui pasibaigus

Aldona Eleonora Radvilaitė
Nr. 19 (1080), 2014-05-16
Muzika
Rusnė Mikiškaitė ir Thijn Vermeulen. Nuotrauka iš LMRF archyvo
Rusnė Mikiškaitė ir Thijn Vermeulen. Nuotrauka iš LMRF archyvo
Šiemet ypač daug užsienyje studijuojančių ar jau gyvenančių ir dirbančių Lietuvos jaunųjų muzikų turėjo galimybę dalyvauti XVI tarptautiniame muzikos festivalyje „Sugrįžimai“, vykusiame balandžio–gegužės mėnesiais ne tik Vilniaus salėse, bet ir kituose miestuose (Kaune, Druskininkuose, Panevėžyje, Šiauliuose, Širvintose, Alytuje). Prie svetur gyvenančių ar besitobulinančių mūsų muzikų prisijungė ir jų kolegos iš Didžiosios Britanijos, Azerbaidžano, Portugalijos, Japonijos, Olandijos bei nuolat tėvynėje gyvenantys ir koncertuojantys Lietuvos artistai. Visų koncertų pasiklausyti buvo neįmanoma, todėl trumpai apžvelgsiu Vilniuje pasirodžiusiųjų pasiekimus (apie festivalį pradėjusius ir didžiausių simpatijų sulaukusius pianistą Ugnių Pauliukonį ir eufonininką Algirdą Matonį iš Didžiosios Britanijos atsiliepimas jau buvo publikuotas „7 meno dienose“ balandžio 18 d.).
 
Balandžio 15 d. Taikomosios dailės muziejuje (beje, šioje gražioje, puikios akustikos salėje vienas po kito vyko net penki koncertai) įspūdingai pasirodė trys šiuo metu Rusijoje gyvenantys ir studijuojantys muzikai. Tai du Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos studentai: prof. Natalijos Šachovskajos klasės auklėtinis, violončelininkas Robertas Grodas ir prof. V. Ivanovo klasės studentas, smuikininkas Anaras Seyidovas bei pianistė Emilija Budžemaitė, 2006 m. baigusi LMTA bakalauro studijas prof. Liucijos Drąsutienės klasėje, o 2008 m. gavusi doc. Daumanto Kirilausko fortepijono ir doc. Audronės Kisieliūtės koncertmeisterio klasių magistro diplomus. Atliekant įvairų repertuarą išryškėjo individualūs talentingų muzikų bruožai: gilus R. Grodo muzikos prasmės suvokimas ir įtaigus, kokybiškas interpretavimas, ryškus, karštas prigimtinis A. Seyidovo temperamentas ir laisvas, artistiškas kūrinių traktavimas. E. Budžemaitė kokybiškai akompanavo bei profesionaliai ansambliškai, ryškiai su abiem stygininkais traktavo koncerto pabaigos kūrinį – Sergejaus Rachmaninovo Trio Nr. 1.
 
Balandžio 16 d. koncerto pirmoje dalyje visas keturias Fryderyko Chopino Balades skambino pianistas, kompozitorius, šiuo metu gyvenantis Prancūzijoje, Denisas Grotskis, baigęs Maskvos Gnesinų muzikos akademiją, prof. Veros Nosinos fortepijono ir prof. Genadijaus Černovo kompozicijos klases bei aspirantūrą. Antroje koncerto dalyje jis akompanavo puikiam mūsų dainininkui, bosui Eugenijui Chrebtovui, įtaigiai, laisvai ir artistiškai savo nuostabaus grožio balsu atskleidusiam rusų kompozitorių – Sergejaus Rachmaninovo, Piotro Čaikovskio, Antono Rubinšteino, Modesto Musorgskio bei prancūzų kompozitoriaus Jacques’o Ibert’o dainų bei arijų žavesį. Tai buvo įsimintinos akimirkos.
 
Malonūs įspūdžiai liko ir iš balandžio 17 d. koncerto, kur savo meistriškumą demonstravo altininkė Augusta Romaškevičiūtė, studijavusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Petro Radzevičiaus alto klasėje, o nuo 2007 m. tęsusi studijas Berlyno menų universitete prof. Hartmuto Rohde’s klasėje. Šiuo metu ji yra Leipcigo Felixo Mendelssohno-Bartholdy muzikos akademijos magistrantė. Savo pasirodymui altininkė pasirinko įvairių šalių kompozitorių negreitų tempų muziką, griežė solo sodriu, gražiu tembru. Profesionaliai traktavo kūrinius ir kartu su puikia, gyvybingai ir meistriškai lanksčiai skambinusia pianiste Mizuka Kano (Japonija) bei obojumi nuoširdžiai ir išraiškingai talkinusiu Luciano Manueliu Marquesu Cruzu iš Portugalijos, šiuo metu tęsiančiu anglų rago bei obojaus magistro studijas Leipcigo F. Mendelssohno-Bartholdy akademijoje.
 
Šviesią, mielą nuotaiką sukūrė balandžio 22 d. sopraniniu bei altiniu saksofonu grojusi Rusnė Mikiškaitė, savo kelią pradėjusi Trakų meno mokykloje (Ričardo Čiupkovo klasėje), šiuo metu magistro studijas baigianti Utrechto (Olandija) konservatorijoje, prof. Johanno van der Lindeno klasėje. Beje, Rusnė į savo programą įtraukė ir išradingą, ryškų savo profesoriaus kūrinį „Aria for Bozza“ altiniam saksofonui ir fortepijonui, jo partiją atliko Thijnas Vermeulenas (Olandija). Iš pažiūros trapi, jauna mergina užtikrintai „varinėjo“ pasažus, džiugino klausytojus įvairiais saksofonu išgaunamais efektais, profesionaliai traktavo virtuozinius kūrinius, išpūsdavo ryškias kulminacijas. Įsiminė esto Tõnu Kõrvitso nepaprastai gražus iliustratyvus kūrinys „Sparnai“ altiniam saksofonui ir fortepijonui, pripildytas trapių, subtilių skambesių, galimai imituojančių sparnų plazdėjimą. Gražiai nuskambėjo Eduardo Balsio trys pjesės iš baleto „Eglė žalčių karalienė“ (saksofonui ir fortepijonui aranžavo Rusnės tėtis, žinomas birbynininkas ir pedagogas Kastytis Mikiška). Ypač įspūdingas, kupinas efektų buvo japono Tokashi Yoshimatsu kūrinys „Pūkuoto paukščio sonata“ altiniam saksofonui ir fortepijonui bei olando Jacobo ter Veldhuiso „Meilės sodas“ sopraniniam saksofonui ir magnetofono juostai, kurioje įrašyti paukščių čiulbesiai, žemo vyriško balso tariami garsai, žodžiai ir pan. Rusnė čia pademonstravo ir puikų ansamblio bei ritmo pojūtį. Koncerto kulminacija tapo Astoro Piazzollos „Chin Chin“ altiniam saksofonui ir fortepijonui (aranžavo pati Rusnė) bei bisui su polėkiu atliktas Fausto Latėno „Pasadoblis“.
 
Prie šio koncerto sėkmės prisidėjo ir puikus olandų pianistas Thijnas Vermeulenas, baigęs Utrechto konservatoriją ir ten dirbantis koncertmeisteriu. Jis meistriškai, preciziškai akompanavo Rusnei, labai ryškiai ir įdomiai atliko olandų kompozitoriaus Dano van den Hurko modernios muzikinės kalbos keturių dalių Siuitą fortepijonui.
 
Balandžio 23 d. koncerte Vilniaus paveikslų galerijoje nustebino brandus ir įkvėptas Kelno (Vokietija) aukštosios muzikos ir šokio mokyklos prof. Zakharo Brono smuiko klasės studentės Rolandos Ginkutės (pradėjusios mokytis Šiauliuose, puikios mokytojos ekspertės Nijolės Prascevičienės klasėje) griežimas. Jai talkino du talentingi mūsų pianistai – Paulius Rudokas ir Inga Vyšniauskaitė. Nuo pat pirmųjų Césare’s Francko Sonatos A-dur, kurią su Rolanda atliko ekspresyvus pianistas Paulius Rudokas, skambesių prasmingai ir dvasingai suskambo smuikas, jaudino gražus tembras, profesionalus frazavimas, dėmesys visoms detalėms, sugebėjimas aprėpti visumą. Priklausomai nuo atliekamos muzikos stilistikos, Rolandos smuikas skambėjo vis kitaip: lengvai, trapiai, charakteringai ji griežė Dmitrijaus Šostakovičiaus Preliudus, op. 34, o jai dėmesingai talkino Inga Vyšniauskaitė; įtemptai, su vidine jėga – Vytauto Barkausko Partitą, op. 12 smuikui solo; gražiai, raiškiai – Ernesto Chaussono Poemą, op. 25, ir gana virtuoziškai bei kokybiškai – Henryko Wieniawskio „Fantaisie brillante“, op. 20.
 
Permąsčiusi girdėtų instrumentininkų koncertų įspūdžius galiu teigti, jog turime talentingų, perspektyvių jaunųjų muzikų, kurių interpretacijomis gali žavėtis viso pasaulio melomanai.
 
Balandžio 28 d. Vilniaus rotušėje susirinkusią publiką žavėjo laisvai, žaismingai, net aistringai italų kompozitorių arijas ir dainas atlikęs baritonas Algis Lunskis. 1986 m. baigęs LMTA prof. Virgilijaus Noreikos dainavimo klasę, dainavęs LNOBT bei Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, nuo 1996 m. dirba Bonos (Vokietija) operos teatre kaip choro artistas bei atlieka įvairias solines partijas. Koncerte dainininkui talkino kamerinis ansamblis iš Šiaulių „Ars Vivo“, vadovaujamas Sigito Vaičiulionio, dainininkui akompanavo patyręs pianistas koncertmeisteris Aleksandras Vizbaras. Dviejose Giuseppe’s Verdi arijose – Makbeto iš operos „Makbetas“ bei Bokanegros iš operos „Simonas Bokanegra“ – A. Lunskis pademonstravo savo galingo balso grožį, kokybišką, išraiškingą dainavimą. Smagiai, aistringai jis atliko ir pluoštą populiariausių neapolietiškų dainų, sukėlusių didžiausią klausytojų aplodismentų pliūpsnį. Tačiau pirmoje koncerto dalyje padainuoti vertingo kamerinio repertuaro kūriniai – Franzo Schuberto, Ludwigo van Beethoveno, Roberto Schumanno, Felixo Mendelssohno, Johanneso Brahmso ir Gustavo Mahlerio dainos – ryškesnio įspūdžio nepaliko. Dainos buvo atliktos per garsiai, net šaižokai ir nepakankamai išraiškingai, nors frazuotos profesionaliai tiksliai. Po koncerto dainininkas prisipažino, kad jam labiau patinka dainuoti pilnu operiniu balsu, be to, jis tenkinasi giedojimu chore, nuolat nekoncertuoja. Tiesa, labai nuoširdžiai ir mielai nuskambėjo koncerto pradžioje ir pabaigos bisui jo padainuota lietuvių liaudies daina bei Stasio Šimkaus „Kur bakūžė samanota“.
 
Šventiškas buvo seserų Daunyčių ansamblio „Regnum musicale“, dalyvaujant ir poeto Vaidoto Daunio našlei, smuikininkei Raimondai Daunienei, muzikavimas gražioje LDK Valdovų rūmų salėje balandžio 29 dieną. Jaunų, talentingų muzikių – Joanos (studijuoja arfos atlikimo meną Norvegijoje), Vitos Marijos (fleitininkė iš Šveicarijos), Elenos (violončelininkė iš Didžiosios Britanijos) ir Kotrynos Ugnės (mokosi griežti smuiku Lietuvoje) – ansamblis kviečiamas dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio renginiuose. 2013 m. jos surengė koncertų ciklą JAV, atliko programą klasikinės muzikos festivalyje Ženevoje (Šveicarija), šiemet IV tarptautiniame kamerinių ansamblių su arfa konkurse Madride (Ispanija) „Regnum musicale“ pelnė I vietą. Ansamblio tikslas – populiarinti klasikinę muziką, nors nevengiama ir populiariosios muzikos kūrinių bei improvizacijų, nemažai dėmesio skiriama lietuvių etninei muzikai.
 
Žavios, talentingos seserys Daunytės muzikavo tiek ansambliu, tiek solo, pritardamos viena kitai. Smagų Arthuro Honeggero „Ožkytės šokį“ fleitai solo įspūdingai traktavo Vita Marija. Koncerto pradžioje su dukromis puikiai smuiku pagriežė ir Raimonda Daunienė, solo jos atliko Georgo Friedricho Händelio „Šebos karalienės atvykimą“ iš oratorijos „Saliamonas“. Nuotaikingai skambėjo Antonio Vivaldi „Ruduo“ iš ciklo „Metų laikai“ (solo griežė Kotryna Ugnė), jausmingai ir jautriai Carlo Marijos von Weberio Adagio ir Rondo violončele (pritariant ansambliui) griežė Elena, labai simpatiškai Joana arfa atliko prancūzų kompozitoriaus ir arfininko Roberto Nicolas’o Charles’o Bochsos rondo „Zitti, Zitti“ Gioacchino Rossini operos „Sevilijos kirpėjas“ temomis. Entuziastingai, jaunatviškai ansamblis atliko ir kitus kūrinius, tarp kurių – Kristinos Vasiliauskaitės „Un kalna“, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Preliudas (VL 188) bei du Kanonai (VL 217, 262).
 
Viltingai nusiteikusi publika balandžio 30 d. Taikomosios dailės muziejuje klausėsi pianisto Areto Botyriaus, kuris nuo 2013 m. studijuoja Londono Karališkojoje muzikos akademijoje, prof. Pascalio Nemirovskio klasėje. Programoje sutelkta įvairių stilių muzika: L. van Beethoveno Sonata C-dur, op. 53, „Aurora“, Claude’o Debussy trys Preliudai, Ferenzo Liszto Tarantela iš ciklo „Klajonių metai“ bei šiuolaikiniai opusai – Gedimino Gelgoto „Never Ignore Cosmic Ocean“ (versija smuikui ir fortepijonui, atliko su smuikininke Julija Ivanova) ir britų kompozitoriaus Alasdairo Nicolsono„42nd Street Stomp/I’ll Be Seeing You“ fortepijonui. Klausytojai šiltai sveikino atlikėją už žvalumą, drąsų artistiškumą, vaidybos elementus (G. Gelgoto kūrinyje teko ir angliškai parėkauti). Deja, visus skirtingų stilių kūrinius pianistas atliko savu stiliumi – beveik be tylių skambesių, su staigiais pagarsinimais, garsiai ir veržliai greito judėjimo muzikoje ir statiškai „rankiojant“ natas lėtos tėkmės epizoduose.
 
Festivalio pabaigos koncertas gegužės 6 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje buvo skirtas vokalistams (nors dalyvavo ir smuikininkės Barboros Valiukevičiūtės (Lietuva, JAV) bei pianistės Anastasijos Avdejevos (Lietuva) duetas „Baltik Duet“, ansambliškai darniai ir nuotaikingai pradėjęs antrąją koncerto dalį Vytauto Barkausko Sonata „Subita“). Buvo skelbta, kad šio vakaro meno vadovė – lietuvių kilmės pianistė, mokslininkė, pedagogė, gimusi Čikagoje (JAV), o dabar Hamburgo (Vokietija) aukštosios muzikos ir teatro mokyklos profesorė, gerai Lietuvoje žinoma Raminta Lampsatis. Šį vakarą ji akompanavo visiems dainininkams, tik vienintelio koncerte dalyvavusio vyro, baritono Romano Kudriašovo (Lietuva, Vokietija) daugumai kūrinių akompanavo pianistė Giedrė Muralytė-Eriksonė.
 
Koncerte pasirodė savo sceninę karjerą pradedančios lietuvaitės, studijuojančios Hamburge: Indrė Pelakauskaitė (sopranas) ir Gabrielė Vasiliauskaitė (mecosopranas, bakalauro diplomą įgijusi LMTA prof. Vladimiro Prudnikovo klasėje). Jautėsi, jog fiziniai jų duomenys verti dėmesio, tačiau muzikos turinio, stilistikos supratimo, sugebėjimo balsu išreikšti kokias nors emocijas, lankstaus frazavimo ir rafinuoto skonio dar trūksta. Besiklausant jų interpretacijų šmėkštelėjo mintis: ar joms vertėjo išvykti iš Lietuvos, kurioje turime puikių aukščiausio lygio vokalo profesorių?
 
Per gausi ir labai įvairi koncerto programa, kurioje vyravo operų ir operečių arijos ar ansambliai, džiugino atlikėjų „sirgalius“, kurie, panašiai kaip sporto varžybose, palaikė savo numylėtines šūksniais ir plojimais, bet vargino profesionalus ar melomanus, kurių nemažai paliko salę jau po pirmos per ilgai užsitęsusios koncerto dalies. Šviesiausius įspūdžius iš visų dainininkų paliko labai gražaus, šilto tembro R. Kudriašovo baritonas (Hamburge baigęs operinio dainavimo magistro kursą, ten studijavo ir anglų oratoriją bei Lied interpretavimą). Džiugino plastiškas frazavimas, nuoširdus kūrinių interpretavimas bei kokybiškas, skambus, kai to reikėjo, pianistės koncertmeisterės G. Muralytės-Eriksonės bendradarbiavimas.
 
XVI tarptautinis muzikos festivalis „Sugrįžimai“ baigėsi didžiosiose salėse, tačiau pagal tradiciją buvo pratęstas jaukiuose Lietuvos muzikų rėmimo fondo Stasio Vainiūno namuose, kur vakarą, skirtą iš Lietuvos kilusiam JAV kompozitoriui, vargonininkui, chorvedžiui Stasiui Sližiui įdomiai ir informatyviai (kaip visada) pravedė muzikologas Vaclovas Juodpusis, dalyvaujant dainininkėms Aušrai Liutkutei ir Eglei Noreikaitei (sopranai), Barborai Lazauskytei (mecosopranas), pianistui Aleksandrui Vizbarui ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos fleitų ansambliui, vadovaujamam Mariaus Pupkovo.
 
Belieka padėkoti šauniam Muzikų rėmimo fondo kolektyvui už galimybę pasidžiaugti mūsų galbūt tik laikinai išvykusių talentų branda ir laukti naujų įdomių muzikinių pažinčių kitąmet.
 

 

Rusnė Mikiškaitė ir Thijn Vermeulen. Nuotrauka iš LMRF archyvo
Rusnė Mikiškaitė ir Thijn Vermeulen. Nuotrauka iš LMRF archyvo