7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Ramybės ir audros metamorfozės

Pianisto Yundi rečitalis Nacionalinėje filharmonijoje

Aldona Eleonora Radvilaitė
Nr. 17 (1078), 2014-05-02
Muzika
Yundi Li. D. Matvejevo nuotr.
Yundi Li. D. Matvejevo nuotr.

Plačiai išreklamuotų su liaupsėmis pasaulyje ryškiausiai žibančių žvaigždžių komercinių koncertų visuomet laukiama su nerimu. Pripažintų brandžių menininkų daug reklamuoti nereikia. Melomanai būna ne kartą girdėję jų prasmingas vertingų kūrinių traktuotes. Jauni, neseniai pradėję savo kūrybinį kelią talentingi muzikai dažnai būna mažai žinomi klausytojams arba girdėti tik iš įrašų, todėl įspūdingos reklamos sudomina ne tik profesionalus, bet ir plačiąją visuomenę. Negailima pinigų brangiems bilietams, kurių, beje, neįperka mūsų studentai ar jų pedagogai, o Filharmonijos salę pripildo nelabai susigaudantys apie atlikimo meno vertybes žmonės, negailintys katučių tarp kūrinio dalių ir plojantys atsistoję koncerto pabaigoje, tuo išreikšdami savo susižavėjimą. Dažnai ir dalį profesionalų apakina jaunų atlikėjų virtuozinis spindesys, ir net nenorima aptarinėti meninių atlikimo aspektų. Daugybės pasaulyje rengiamų tarptautinių konkursų laimėtojai visuomet būna stipriai pasirengę techniškai, tačiau įdomių, savitų individualybių tikrai reta.

 
Įdomu buvo pasiklausyti fortepijono aristokratu ir princu vadinamo jauniausio prestižinio XIV tarptautinio Fryderyko Chopino konkurso (2000 m.) laureato Yundi (Yundi Li) iš Kinijos rečitalio Filharmonijos Didžiojoje salėje balandžio 24 dieną. Ketverių metų pradėjęs mokytis groti akordeonu, nuo septynerių susidomėjo fortepijonu ir jau aštuoniolikos sužavėjo F. Chopino konkurso žiuri ir klausytojus. Jis – pirmasis kinų muzikas, eksponuojamas madame Tussauds garsenybių galerijoje. Yundi daug koncertuoja visame pasaulyje solo ir su orkestrais, įrašė keletą kompaktinių plokštelių. 2008 m. buvo sukurtas netgi dokumentinis filmas „Jaunasis romantikas“, kuriame įamžintos pianisto repeticijos bei debiutas su Berlyno filharmonijos orkestru ir dirigentu Seiji Ozawa.
 
Pasaulio kritikai puikiai atsiliepia apie išskirtinį pianisto talentą. Apie įrašytus su S. Ozawos diriguojamu Berlyno filharmonijos orkestru Sergejaus Prokofjevo Antrąjį ir Maurice’o Ravelio Pirmąjį koncertus „New York Times“ rašė: „Imponavo pianisto Yundi Li puiki technika, elegancija ir padūkėliškai šaltakraujiška ekspresija.“ Pianistas vadovauja meistriškumo kursams Karališkajame muzikos koledže Londone, Kembridžo ir Pekino Čingua universitetuose, 2012 m. jis buvo paskirtas Sičiuano konservatorijos Fortepijono fakulteto profesoriumi ir prodekanu. Įspūdinga biografija byloja apie išskirtinius pianisto gabumus.
 
Vilniaus publikai koncerto pirmoje dalyje Yundi paskambino du Fryderyko Chopino Noktiurnus, op. 9: Nr. 1, b-moll ir Nr. 2, Es-dur, taip pat Roberto Schumanno Fantaziją C-dur, op. 17, o po pertraukos – dvi bene populiariausias Ludwigo van Beethoveno Sonatas: Nr. 23, f-moll, op. 57, „Appassionatą“ ir Nr. 14, cis-moll, op. 27, kurią poetas ir muzikos kritikas Ludwigas Rellstabas pavadino „Mėnesienos“. Tai meninių vertybių požiūriu atsakinga programa, parodanti ne tik profesinio pasirengimo lygį, bet ir kūrybinę brandą.
 
Du F. Chopino jaunatviški, nuostabaus grožio, skirtingų tonacijų, todėl ir kontrastingų nuotaikų Noktiurnai nuskambėjo labai tyliai, ramiai. Garsai beveik tirpo erdvėje. Noktiurne b-moll pianistas meistriškai „pablizgino“ greitų smulkių natų „deimantinius“ vėrinius. Panašiai – trapiai, ramiai ir gana lyriškai buvo pateikta R. Schumanno Fantazijos I dalis Durchaus phantastisch und leidenschaftlich vorzutragen. Išvertus iš vokiečių kalbos – „atlikti visiškai fantastiškai ir aistringai“, kaip ir įprasta traktuoti šią nuostabią muziką. Yundi kūrė savo vaizdinius: vyravo ramūs, lyriniai skambesiai. II dalis Mäßig. Durchaus energisch („Saikingai. Energingai“) dėl greito tempo skambėjo gana ryžtingai, maršiškai, meistriškai švariai. Labiausiai priimtina, artima kompozitoriaus norams III dalis Langsam getragen. Durchweg leise zu halten („Vesti lėtai, visą laiką tyliai“). Dėl šios dalies „dieviško“ ištęstumo atlikėjams būna sunku išlaikyti savo bei klausytojų dėmesį. Yundi talentui, atrodo, ypač artima tokia muzika, jis traktavo ją kūrybingai, pateikė įdomių detalių, spalvų, meistriškai valdė tylius skambesius, nors ir nesusilaikė nuo staigių, ryškių ir garsių epizodų. Iš šių kūrinių traktuočių galima buvo suprasti, kodėl pianistas vadinamas aristokratu ir princu – jam būdinga vidinė ramybė, puikus, kultūringas tylių frazių traktavimas, santūri laikysena.
 
L. van Beethoveno muzika, atrodo, kol kas Yundi domina savo klasikine tvarka ir galimybe pademonstruoti puikią precizišką techniką, ritmo pojūtį, proga skambinti labai greitai ir garsiai, arba konstruktyviai ir tvarkingai, tyliai dėlioti garsus lėtose dalyse, išlaikant stabilų judėjimą. „Appassionatos“ kraštines dalis jis skambino labai greitai ir garsiai, kaip šaltas, bet pripildytas energijos viesulas, negailestingai lekiantis pirmyn, bet spėjantis preciziškai tiksliai išgroti visas pasikartojančias, greitas natas ir garsų virtines. Antrą dalį Andante con motto Yundi atliko labai tvarkingai, ramiai, kokybiškai išklausydamas visus balsus. Gaila, kad variacijų kaitoje tarsi nebuvo dramaturginės prasmės, jokios įtampos.
 
Buvo įdomu, kaip tylių skambesių meistrui seksis traktuoti „Mėnesienos“ sonatos subtiliąją pirmą dalį ir kurti ypatingą nuotaiką. Deja, šios muzikos traktuotė visiškai nuvylė. Pastangos skambinti kuo tyliau nebuvo sėkmingos: per gležnai skambėjo ir melodijos, ir boso garsai, įkyriai girdėjosi tik triolių fonas. II dalis Allegretto buvo greitoka, nesuprasta, o III dalis Presto agitato – beprasmiškai greita, garsi. Pianistas, deja, publikos džiaugsmui, efektingai akcentavo, forsavo atskirus garsus, akordus. Sonatą užbaigė itin aštriai, kietai, tuo sukeldamas didžiausią klausytojų susižavėjimą, išreikštą atsistojimu ir šūksniais.
 
Bisui Yundi labai šiltai, švelniai ir saldžiai paskambino kinų kompozitoriaus meilų kūrinėlį su paukščių čiulbėjimo treliais ir gaivaus vėjelio dvelktelėjimais. Tai buvo netikėta – visiškai kitokia interpretacija, kas įrodė, jog jo kūrinių pateikimas priklauso nuo suvokimo, kokiu stiliumi traktuoti muziką. Susidarė įspūdis, jog talentingas pianistas savitai girdi ir vertina kūrinius, turi puikią techniką. Matyt, jo rytietiškai prigimčiai nėra artima kai kurių kompozitorių muzika. Atrodo, kad jo individualybei tinka iliustratyvūs ar modernūs kūriniai, kuriuose jo meistriškumas ir kūrybingumas gali atsiskleisti visa jėga. Kadangi jau dabar pasaulio klausytojai žavisi jo traktuotėmis, tikėkimės, jog tai pianisto nesugadins ir nenumalšins noro gilintis į muzikos prasmes, tobulėti, o ne džiaugtis šių dienų pasiekimais.

 

Yundi Li. D. Matvejevo nuotr.
Yundi Li. D. Matvejevo nuotr.