7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dedikacija Mstislavui Rostropovičiui

 

LNF inf.
Nr. 10 (1071), 2014-03-14
Muzika Anonsai
David Geringas. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
David Geringas. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Kovo 15 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje vyks išskirtinis koncertas, skirtas Mstislavo Rostropovičiaus atminimui. Filharmonijos scenoje susitinka seni muzikos bičiuliai – Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui šį vakarą diriguojantis Robertas Šervenikas ir Vilniuje gimęs, Vokietijoje reziduojantis violončelininkas David Geringas.

 
Koncertą atlikėjai pradės Piotro Čaikovskio Ketvirtąja simfonija. Pats kompozitorius yra rašęs, kad ši simfonija – tai jo jausmų aidas, asmeninių išgyvenimų atspindys ir gana retas atvejis, kai autorius jautė kūrybinį pasitenkinimą: „Be galo žaviuosi šiuo savo „vaiku“. Tai vienas iš nedaugelio mano darbų, kuriuo neteko nusivilti... tai geriausia mano simfoninė partitūra“. Mstislavo Rostropovičiaus atminimui skirtame LNSO koncerte ši simfonija skambės neatsitiktinai – Maestro kūrinį ne kartą dirigavo pasirodymuose su garsiausiais pasaulio kolektyvais.
Antra šį vakarą skambanti kompozicija – tai lietuvių autoriaus Arvydo Malcio Koncertas violončelei ir orkestrui „In Memoriam“. 2009 m. M. Rostropovičiaus atminimui sukurtas Koncertas violončelei ir simfoniniam orkestrui skirtas Maestro mokiniui Davidui Geringui. Tai tradicinio koncerto žanro pavyzdys, grindžiamas solisto ir orkestro priešpriešinimu. Kūrinį sudaro trys dalys, atliekamos be pertraukos. „Norėjau parašyti tarsi paminklinės arkos formos kūrinį, kuriame būtų atspindėtos Maestro dedikuotų kūrinių nuotrupos ir emocinės būsenos, muzikos garsais perteikti jo biografijos fragmentai, kurių klausydamiesi galėtume įsivaizduoti Menininko odisėją. Kūrinyje skambantys Rostropovičiui dedikuotų koncertų epizodai ir jų agogika gretinami su Tėvynę palikti priversto žmogaus išgyvenimais, kančia, ilgesiu. Šis Koncertas – daugybės fragmentų kontempliacija, parodanti violončelės galimybes. Tai tarytum siužetas su monologais ir dialogais, kupinas lyrizmo, dramatizmo ir kulminacijų. Koncerto solistas – tarsi herojus ir viso kūrinio ašis, jo muzikinė charakteristika daugiabriaunė ir daugiaplanė“ – apie kūrinį pasakoja jo autorius, kompozitorius beigi violončelininkas A. Malcys.
A. Malcio Koncerte penkis kartus skamba penkiagarsis Maldos refrenas. „Penkios natos, penkios ritminės figūros – nelyginant epigrama SLAVA – Maestro vardas, kuriuo į jį kreipdavosi draugai“ – aiškina kompozitorius. Ši epigrama persikelia ir į trečią proginės vakaro programos kūrinį.
„Slava!“ – būtent taip vadinasi M. Rostropovičiaus atminimui skirtą koncertą vainikuosiantis kūrinys. Leonardo Bernsteino „Slava! Politinė uvertiūra orkestrui“ (Slava! A Political Overture for Orchestra) buvo sukurta paties M. Rostropovičiaus prašymu. XX a. aštuntajame dešimtmetyje M. Rostropovičius buvo paskirtas Amerikos nacionalinio simfoninio orkestro muzikos vadovu. Jis kreipėsi į Bernsteiną prašydamas sukurti nedidelės apimties simfoninę kompoziciją inauguraciniams koncertams. Uvertiūros „Slava!“ premjera nuskambėjo 1977 m. spalio 11 d. Kenedžio centre diriguojant pačiam maestro.
Mstislavas Rostropovičius buvo gerbiamas ir mylimas Lietuvos muzikos pasaulyje, yra čia koncertavęs kaip solistas su mūsų orkestrais, jiems dirigavęs. Iškart po kruvinosios Sausio 13-osios Lietuvos kamerinis orkestras surengė gastroles Ispanijoje, kur maestro buvo savotiškas mūsų šalies ambasadorius ir laisvės žinios nešėjas. Muzikas ir pats patyrė sovietines represijas. 1974 m. jis buvo ištremtas iš tuometės Sovietų Sąjungos už tai, kad ketverius metus leido savo namuose gyventi rašytojui disidentui Aleksandrui Solženicynui. M. Rostropovičius sugrįžo į Rusiją jau naujoje epochoje ir liko ištikimas humanistinių principų gynėjas ir aukščiausių muzikos vertybių puoselėtojas. 

 

 

Žymos:
LNF inf.,
David Geringas. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
David Geringas. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Mstislavas Rostropovičius. Michailo Raškovskio nuotr.
Mstislavas Rostropovičius. Michailo Raškovskio nuotr.
Mstislavas Rostropovičius
Mstislavas Rostropovičius