Birželio 14-ąją minint Gedulo ir vilties dieną Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje susitiks gausus būrys Lietuvos ir Lenkijos atlikėjų: solistai, choras ir orkestras suvienys savo jėgas reikšmingam lenkų oratoriniam opusui – Krzysztofo Pendereckio „Lenkiškajam Requiem“ atlikti. Taip bus paminėtas ir vieno žymiausių mūsų dienų lenkų kompozitorių 80-metis. Į Vilnių ketina atvykti ir pats Krzysztofas Pendereckis.
Krzysztofo Pendereckio (g. 1933) „Lenkiškasis Requiem“ solistams, mišriam chorui ir orkestrui – viena iškiliausių praėjusio amžiaus lenkų oratorinių kompozicijų. Panaudojęs tradicinius lotyniškus gedulinių mišių tekstus, kompozitorius sukūrė veikalą, kuris, viršydamas įprastų mišių kompozicijos žanrą, tapo reikšmingų XX a. Lenkijos istorijos įvykių atspindžiu ir liudytoju. Čia garsų menu įkūnyta ne viena lenkų visuomenei skausminga patirtis: komunistinio režimo aukų likimai, Katynės įvykiai, Varšuvos sukilimas, taip pat ir šviesesni momentai – kylantis judėjimas dėl nepriklausomybės, stiprėjanti laisvės viltis.
„Lenkiškasis Requiem“ – monumentalus ir teatrališkas kūrinys. Sukurtas 1980–1984-aisiais, 1993 m. jis dar buvo papildytas išplėtota Sanctus dalimi. „Requiem“ ryškiai papildo muzikinę šio žanro istoriją, tam tikromis meninėmis ir kompozicinėmis užuominomis siedamasis su ankstesnių epochų mokyklomis – jame girdėti renesanso muzikos kūrėjų, W.A. Mozarto, L. Cherubini, H. Berliozo muzikos atgarsių. Greta lotyniškų tekstų kūrinyje suskamba ir tradicinės lenkiškos liaudies giesmės „Święty Boże“ fragmentas. Tačiau, pažindamas šias tradicijas, Pendereckis nesusitapatina nė su viena jų – jis randa savitą būdą ir vietą interpretuoti šį žanrą ir sukuria originalų tradicijos bei šiuolaikiškumo lydinį.
„Kai išgirdau „Lenkiškąjį Requiem“, jis man atvėrė visiškai naują garsų pasaulį. Dinaminis ir emocinis spektras nuo vos šnibždamo pianissimo iki širdį veriančio fortissimo buvo neaprėpiamas“, – savo įspūdį apie šį kūrinį yra išreiškusi žymi smuikininkė Anne-Sophie Mutter.
Šiam kūriniui atlikti susijungia žymūs Lietuvos ir Lenkijos solistai ir kolektyvai. Sopraną Nomedą Kazlaus gerai pažįsta Ispanijos, Italijos, Lenkijos, Slovėnijos ir kitų Europos operos teatrų žiūrovai, o Lietuvoje jauną dainininkę kritikai puikiai įvertino dėl jos 2007 m. LNOBT sukurto įspūdingo Brunhildos vaidmens R. Wagnerio „Valkirijoje“. Vroclavo K. Lipinskio muzikos akademijos auklėtinė mecosopranas Agnieszka Rehlis ir Varšuvos F. Chopino muzikos akademijos absolventas tenoras Adamas Zdunikowskis – įsimintinų operos vaidmenų Lenkijos operos teatruose ir užsienio scenose sukūrę atlikėjai. Dažnai rengdami oratorinių kūrinių partijas, šie dainininkai dalyvauja beveik visų K. Pendereckio kūrinių atlikimuose, jų įrašuose. Bosas Liudas Mikalauskas – taip pat patyręs koncertinės scenos ir operos atlikėjas. Dažnai kviečiamas dainuoti su Lietuvos orkestrais, jis nuolat koncertuoja Lenkijoje su šios šalies simfoniniais kolektyvais.
K. Pendereckio „Lenkiškąjį Requiem“ gros Vroclavo filharmonijos simfoninis orkestras, dainuos Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir dirigentas Petras Bingelis) ir valstybinio choro „Vilnius“ (meno vadovas ir dirigentas Povilas Gylys) vyrų grupė. Diriguos žymus Lenkijos dirigentas, Vroclavo filharmonijos simfoninio orkestro meno vadovas Jacekas Kaspszykas.
Koncerto Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pradžia – 19 val.
