Povilas Gylys, Hermanas Perelšteinas, Vytautas Miškinis
Devyniasdešimtąsias „Ąžuoliuko“ įkūrėjo Hermano Perelšteino gimimo metines Maestro mokiniai, bendražygiai ir visa didelė choro „Ąžuoliukas“ šeima kviečia paminėti birželio 7 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje. Prisiminimai apie legendinį muziką, chorvedį ir pedagogą, ištikimiausių mokinių pagarbiai vadinamą tiesiog „šefu“, skambės ne tik geru žodžiu. Tarp muzikinių vakaro kūrinių bus ir specialiai šiai datai sukurta daina.
1959-aisiais įkūręs berniukų ir jaunuolių chorą „Ąžuoliukas“, H. Perelšteinas įnešė didžiulį indėlį į Lietuvos muzikos istoriją ir sukūrė tikrą muzikos talentų kalvę bei neeilinę gyvenimo mokyklą, o po dviejų dešimtmečių buvo priverstas pasitraukti į JAV. Atminimo vakaro akcentu taps maestro laiškai savo mokiniams ir draugams, rašyti jau emigracijoje. Juos skaitys taip pat buvęs „Ąžuoliuko“ choristas – aktorius Andrius Bialobžeskis.
Koks H. Perelšteino portretas įsirėžė į vaikišką pirmųjų „Ąžuoliuko“ choristų atmintį, pasakos šiandien žinomos Lietuvos muzikinio pasaulio asmenybės – chorvedžiai Vaclovas Augustinas, Vakaris Laurynas Lopas, Povilas Gylys, Česlovas Radžiūnas ir dabartinis „Ąžuoliuko“ meno vadovas Vytautas Miškinis. Choro įkūrimo ir suklestėjimo istorija taip pat nuskambės iš pirmų lūpų – prisiminimais dalinsis H. Perelšteino bendražygiai, garbieji Juozas Domarkas ir Saulius Sondeckis.
Specialiai šiai progai kompozitoriaus Laimio Vilkončiaus ir poeto Juliaus Kelero kūrinį „Jeigu“ atliks „Ąžuoliuko“ vyrų choras. Maestro atminimą taip pat pagerbs solistai Rafailas Karpis, Ignas Misiūra ir Arūnas Malikėnas.
Sudėtingoje H. Perelšteino biografijoje ryškiausias nuopelnas ir viso gyvenimo svajonės išsipildymas – du auksiniai dešimtmečiai kuriant „Ąžuoliuką“, užgožiantys jaunystėje išgyventą tremtį, vėlesnį persekiojimą ir priverstinę emigraciją į Vakarus. Be daugelio dainų, H. Perelšteinas su „Ąžuoliuko“ choru parengė sudėtingų klasikinės ir šiuolaikinės rimtosios muzikos kūrinių, tarp kurių G.F. Händelio oratorija „Judas Makabėjus“, E. Balsio oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“, S. Rachmaninovo kantata „Pavasaris“ ir daugelis kitų.
Dirigavęs beveik visose to meto dainų šventėse, H. Perelšteinas pakėlė „Ąžuoliuko“ sparnus ir nesuskaičiuojamoms kelionėms užsienio šalyse, kur skynė pergales ir demonstravo chorinės muzikos aukštumas, taip garsindamas Lietuvos vardą.
