Vos pernai įsikūrusi Vilniaus kamerinė opera muzikos mėgėjams rengia staigmeną. Jau šių metų gegužės 9 d. 19 val. Lietuvos rusų dramos teatro scenoje suskambės puikiai žinoma, bet pastaruoju metu iš teatrų repertuaro dingusi Giacomo Puccini opera „Toska“. Muzikos mėgėjus turėtų nudžiuginti tokių iškilių atlikėjų kaip Inesa Linaburgytė (Toska), Vadimas Zaplečnas (Kavaradosi) ir Samsonas Iziumovas (Skarpija) pasirodymas.
„Džiaugiamės, kad vos pernai susikūrusi Vilniaus kamerinė opera debiutuoja su pirmuoju operos pastatymu. Tikimės, kad šis neeilinis G. Puccini kūrinys, atliktas scenoje, kurioje dar prieš kelis dešimtmečius karaliavo Lietuvos opera, sudomins neabejingus muzikai ir teatrui“, – sako Vilniaus kamerinės operos įkūrėja I. Linaburgytė, šiame pastatyme debiutuojanti ir kaip režisierė. Jos teigimu, „Toska“ bus iššūkis naujam kolektyvui, bet jo nariai tiki, kad didžiulis ryžtas ir sceninė patirtis nenuvils operos mėgėjų. Kol kas vieninteliame „Toskos“ spektaklyje Lietuvoje kartu su pagrindiniais atlikėjais pasirodys ir puikiai žinomi operos solistai Jonas Sakalauskas, Vytautas Bakula ir kiti.
Kamerinė drama G. Puccini rankose tampa pompastiška opera. Kompozitorius orkestrui suteikia tiek daug svarbos, kad jis tampa vos ne pagrindiniu herojumi – pasakotoju. Atsižvelgdami į tai, operos statytojai nusprendė pakviesti dirigentą, kuris gali suvaldyti sudėtingą „Toskos“ partitūrą. Orkestrui vadovaus Aleksandras Viliumanis iš Latvijos, ilgą laiką dirbęs Maskvos Didžiajame teatre, ne kartą dirigavęs šią operą ir vertinantis ją kaip vieną iš geriausių savo darbų.
Be to, pastatymo kūrėjai sieks iš naujo papasakoti sukrečiančią istoriją, leisti naujai pažvelgti į daugybe interpretacijų „apaugusį“ kūrinį. „Prieš šimtą metų sukurtoje dramoje ir šiandien aktualios bendražmogiškų vertybių išaukštinimo ir nuopuolio pasmerkimo temos. Toskos, Kavaradosio ir Skarpijos drama mums kelia klausimą, ar įmanoma meilė, laimė, ateitis, nužudžius žmogų“, – sako I. Linaburgytė.
Šiame „Toskos“ pastatyme operos meno gerbėjai turės išskirtinę galimybę išvysti jau dvidešimt metų scenoje dainuojančios operos solistės I. Linaburgytės režisūrinį debiutą. „Išmanantys operos žanrą žino, kiek daug jame lemia solisto vaidmens kūrimas, interpretacija. Esu laiminga, kad per savo kūrybinį kelią teko dirbti su daugeliu iškilių režisierių ir muzikų: darbas su jais leido suprasti save, kaip kūrėją, patirti režisūrines nuojautas, kurias, pasitelkdama sukauptas teorines žinias, noriu realizuoti šiame pastatyme“, – sako I. Linaburgytė.
Režisieriaus kelią pasirinko ne vienas operos atlikėjas: Rimantas Siparis ir Vlada Mikštaitė Lietuvoje, Jelena Obrazcova Rusijoje ir kiti. „Nors solistės karjeros baigti dar tikrai neketinu, man tai natūralus žingsnis į priekį: per tiek metų sukauptą patirtį, kūrybinį potencialą norisi perduoti jaunesniems kolegoms“, – sako I. Linaburgytė.
„Toskos“ istorija rutuliojasi XIX a. pradžioje, Napoleono karų laikais, Romoje. Žymios dainininkės Florijos Toskos ir dailininko Mario Kavaradosio meilei kelią pastoja policijos šefas baronas Skarpija. Įtardamas menininką bėglio slėpimu ir ketindamas klasta užkariauti Toskos širdį, jis nužudo Kavaradosį. Toska bando išgelbėti mylimąjį, bet istorija pasisuka netikėta linkme. Pirmą kartą ši G. Puccini opera buvo atlikta 1900 m. Romoje ir yra viena populiariausių operų visame pasaulyje, žinomos Toskos, Kavaradosio arijos, Toskos ir Kavaradosio duetas.
2012 m. vasarą įsikūrusi Vilniaus kamerinė opera – naujas reiškinys Lietuvos kultūros padangėje. Praėjusiais metais prisistačiusi sostinės publikai gražiausių operų ir operečių arijų koncertu, trupė savo simboliu pasirinko giedančią ir muzikos perlus dalijančią „ugnies paukštę“. Ji simbolizuoja Vilniaus kamerinės operos tikslą, kad opera, būdama aukščiausia muzikos forma, paliečianti jausmus, protą ir net suteikianti galimybę išgyventi katarsį, skambėtų Lietuvoje kiek įmanoma dažniau. „Toskos“ pastatymas yra pirmas stambios formos kūrinys, kurį Vilniaus kamerinė opera pristatys muzikos mėgėjams. Ateityje Vilniaus kamerinė opera yra pasiryžusi plėsti repertuarą ir nudžiuginti operos gerbėjus naujais pastatymais.
