7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kviečia į aukso paiešką

 

LVSO inf.
Nr. 15 (1029), 2013-04-12
Muzika Anonsai
Pavelas Giunteris
Pavelas Giunteris

Balandžio 19 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose tvyros ieškojimų dvasia. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kartu su solistais perkusininkais Sergejumi Buranovu (Baltarusija) ir Pavelu Giunteriu (Lietuva) bei dirigentu Aleksandru Černušenko (Rusija) kvies į naujų spalvų, sąskambių ir vidinės laisvės paieškas. Vakaro metu skambės Piotro Čaikovskio Simfonija Nr. 4 f-moll, op. 36, ir Jacobo Tero Veldhuis koncertas mušamiesiems ir orkestrui „Aukso karštinė“ („Gold Rush“).
 

Nyderlandų kompozitoriaus Jacobo Tero Veldhuis koncertas mušamiesiems ir orkestrui „Aukso karštinė“, parašytas 1997 m. žymiam perkusininkų duetui „Safri Duo“, atspindi XIX a. Laukiniuose Vakaruose paplitusį reiškinį ‒ karštligiškas aukso telkinių paieškas ir siekio praturtėti apakintų aukso ieškotojų veržimąsi į kasyklas. Kupinos nuotykių, tačiau pavojingos kelionės neretai baigdavosi pražūtingai, todėl svarbiausia buvo neprarasti savo vidinės laisvės, savęs paties. Koncertą sudaro trys dalys: „Aukso kasykla“ („Gold Mine“), „Visas šio kalno auksas“, („All the Gold this Mountain Has“) ir „Aukso karštinė“ („Gold Rush“). Pirmoji dalis pradedama lengvu varpelių mirgėjimu, visa pratęsia styginiai instrumentai ir besiskleidžiančios harmonijos. Švelnią pradžią keičia aktyvūs ritminiai motyvai, imituojantys darbą aukso kasykloje, o per visą pirmąją dalį besikeičianti ritmika, tempas išauga į stiprią kulminaciją. Antroji koncerto dalis ‒ tai meditacinis interliudas, kurio trumpi ostinato motyvai pina įtampos giją ir leidžia pajusti ritmingą, šiek tiek monotonišką, tačiau laukimo kupiną aukso ieškotojo darbą. Ritmo ir harmonijos proveržis grįžta į tų pačių motyvų pakartojimą Paskutinė koncerto dalis sutviska ryškiai lyg auksas: pagrindinių kūrinio temų frazės sumaniai pinamos su senųjų Amerikos gyventojų dainas primenančiais motyvais, o kūrinio pabaiga pasiekiama jaudinamu accelerando.
 
Lietuvoje šis koncertas bus atliekamas pirmąjį kartą, o perkusijos meistras Pavelas Giunteris, paklaustas, kodėl verta jį išgirsti, sakė: „Tai ‒ vienas sunkiausių koncertų, jis skambėjo ir rimtose pasaulio koncertų salėse. Jame gausu elektronikos, susilieja daugybė instrumentų, išgirdę šį koncertą klausytojai jį ilgai atsimins. „Aukso karštinė“ – „bomba“, šiuolaikinė muzika gerąja šio žodžio prasme.“ P. Giunteris šį koncertą prieš metus atliko su Baltarusijos valstybinio simfoninio orkestro atlikėju perkusininku S. Buranovu, tada jis prasitarė: „Šį iššūkį gali priimti tik taip dirbantis atlikėjas kaip Sergejus Buranovas.“
 
Koncerte klausytojai išgirs ir vieną iš gražiausių romantizmo simfoninių kūrinių ‒ Piotro Čaikovskio Simfoniją Nr. 4 f-moll, op. 36. Simfoniją, sukurtą 1878 metais, sudaro keturios dalys: „Andante sostenuto. Moderato con anima“, „Andantino in modo di Canzone“, „Scherzo. Pizzicato ostinato. Allegro“, „Finale. Allegro con fuoco“. Pats kompozitorius laiške savo mecenatei Nadeždai von Meck yra pripažinęs, kad pirmoji simfonijos dalis ‒ tai tarsi L. van Beethoveno V („Likimo“) simfonijos atspindys. Ji pasitinka klausytoją aštriomis pučiamųjų fanfaromis ‒ likimo motyvu ir vis kartojasi. Antroji dalis pradedama melancholiška obojaus tema, o vėliau girdimi pirmosios dalies dramatiškų frazių atkartojimai. Trečioji dalis ‒ pilna lengvo styginių pizzicato, prie kurio prisijungę mediniai pučiamieji ir obojus leidžia atsikvėpti nuo kovingos nuotaikos, šviesiai ir tykiai vysto mažorinę temą. Ketvirtoji dalis ‒ tai veržlumo, kovos ir ilgai laukto triumfo dalis, joje kompozitorius panaudojo rusų liaudies dainos „Lauke beržas stovėjo“ motyvą. Tviskančiame ir skambiame simfonijos finale grėsmingai atsikartoja pirmosios dalies likimo motyvas, bet jis vis dėlto yra kupinas ryžto ir vainikuojamas mažoriniu iškovotos pergalės džiaugsmu. Kai simfonija buvo pirmąjį kartą atlikta Rusijoje, nesulaukė didelės sėkmės, o šiandien ji yra vienas iš dažniausiai atliekamų XIX a. antrosios pusės orkestrinių kūrinių.
 
Orkestrui vadovaus dirigentas iš Rusijos Aleksandras Černušenko, Sankt Peterburgo simfoninio orkestro „Capella“ dirigentas ir meno vadovas. Vieno žymiausių Rusijos ansamblių dirigentas, perėmęs vadovavimą orkestrui 1991 metais, su šiuo kolektyvu yra koncertavęs daugelyje Europos, Jungtinės Karalystės ir Azijos koncertų salių, taip pat nuolat dirba su užsienio orkestrais.
           

 

Pavelas Giunteris
Pavelas Giunteris