Kovo 14–15 d. 19 val. į Vilniaus kongresų rūmus susirinkę klausytojai taps unikalaus reiškinio dalyviais, tiesiog istorinio įvykio liudininkais: pianistas virtuozas Alexander Palei su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, kuriam diriguos maestro Gintaras Rinkevičius, atliks visus S. Rachmaninovo koncertus fortepijonui.
Alexander Palei – moldavų kilmės pianistas, Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos absolventas, nuo 1988-ųjų – JAV pilietis, šiuo metu gyvena Niujorke ir Paryžiuje. Pianistas koncertuoja su žymiaisiais Europos ir Amerikos orkestrais, skambina rečitalių programas, kasmet surengia apie 80 koncertų. 1991 m. Palei pradėjo rengti savo vardu pavadintą kamerinės muzikos festivalį Mulen d’Ande (Prancūzija). 1998 m. jis įsteigė dar vieną festivalį Ričmonde (JAV). Praėjusį sezoną A. Palei Vilniaus publiką pribloškė, kai atliko visus tris Piotro Čaikovskio koncertus fortepijonui per vieną vakarą (2012 m. kovo 2 d.). Šįsyk atlikėjas žengia dar toliau – per du vakarus jis paskambins visus keturis S. Rachmaninovo koncertus fortepijonui ir „Rapsodiją Paganinio tema“. Pasak muzikologės Jūratės Katinaitės, toks užmojis reikalauja ribinių (kad nepasakius, antžmogiškų) pianisto psichofizinių išgalių. Vien Antrojo ar Trečiojo koncerto atlikimas pareikalauja milžiniškos atlikėjo koncentracijos, tad publika taps išties istorinio įvykio liudininke!
Kompozitorių Sergejų Rachmaninovą (1873–1943), gyvenusį iki neurotiškojo karų, revoliucijų ir radikalių modernistinių idėjų krečiamo praėjusio amžiaus vidurio, galėtume pavadinti paskutiniuoju romantiku. Nors jam teko bėgti iš gimtosios Rusijos nuo raudonosios revoliucijos, paskui nuo Hitlerio į JAV, XX a. jo kūrybos tarytum nepalietė – Rachmaninovo muziką maitino XIX a. romantinė dvasia, niekad nebegrįšiančių laikų nostalgija.
Vieną populiariausių koncertų – Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 fis-moll, op. 1, S. Rachmaninovas parašė aštuoniolikos. 1917 m. prieš palikdamas revoliucijos apimtą Rusiją Rachmaninovas parengė antrąją kūrinio redakciją, kurią pats ir paskambino Niujorke, pasirodęs ten ir kaip kompozitorius, ir kaip pianistas.
Paskutiniajame – Ketvirtajame koncerte fortepijonui ir orkestrui g-moll, op. 40, Rachmaninovo fortepijonas – ne tik virtuoziškas, plataus spalvų spektro lygiavertis orkestro partneris, bet ypač dažnai linkęs į meditaciją instrumentas. Pasak J. Katinaitės, pianistai retai ryžtasi atlikti Ketvirtąjį koncertą, kaltindami jį formos ir idėjų painumu. Kaip ir beveik visuose vėlyvuosiuose Rachmaninovo opusuose, šiame kūrinyje prasiveržia amerikietiško džiazo įtaka.
Vienas dažniausiai atliekamų Rachmaninovo kūrinių – „Rapsodija Paganinio tema“, op. 43. Legendos apie garsiojo smuikininko ir kompozitoriaus Niccolò Paganini (1782–1840) talentą, sielą, parduotą velniui, ir visokios kitokios pramanytos ir nepramanytos istorijos pasklido dar Paganini gyvam esant, nes kitaip tiesiog neįmanoma atlikti tokios sudėtingos muzikos. Kai S. Rachmaninovas rašė „Rapsodiją Paganini tema“, jam buvo per 60 m. ir po nesėkmingos Ketvirtojo koncerto premjeros aštuonerius metus negalėjo rašyti savo mylimiausiam instrumentui. Po tokios pertraukos Rapsodija iššovė lyg šampano kamštis – energinga, vitališka, žaižaruojanti siautulingais pasažais.
Kalbant apie įžymiausią Antrąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui c-moll, op. 18, dera pradėti nuo jo Pirmosios simfonijos, kurio premjera įvyko 1897 m. pavasarį Sankt Peterburge. Premjera labai nenusisekė. Kompozitorius ir kritikas Cezaris Kiuji (beje, gimęs Vilniuje) pasimėgaudamas sukritikavo kūrinį, neva tokia muzika gali sukelti pasitenkinimą tik pragaro gyventojams. Griežta ir pašaipi kritika sugniuždė jautrų kompozitorių. Jis nugrimzdo į gilią kūrybinę krizę ir depresiją, kurią dar labiau pagilino komplikuoti meilės reikalai. Rachmaninovas mylėjo savo pusseserę Nataliją Satiną, tačiau Rusijos ortodoksų bažnyčia griežtai atmetė įsimylėjėlių giminaičių prašymą sutuokti. Kompozitoriui nusprendė padėti bičiulis, buvęs muzikantas, po to tapęs hipnozės specialistu – Nikolajus Dalis. Per hipnozės seansus jis įteigė Rachmaninovui, kad šis privaląs parašyti koncertą fortepijonui, kuris grąžinsiąs jam dvasinę pusiausvyrą ir tapsiąs tikru šedevru. Netrukus sukurtas Antrasis koncertas – vienas monumentaliausių ir įspūdingiausių šio žanro kūrinių muzikos istorijoje. Po pusmečio bažnyčia davė leidimą kompozitoriui vesti Nataliją. Nors po 14 bendro gyvenimo metų jis patyrė aistringą romaną su jaunute dainininke Nina Košec, santuoka truko iki pat Rachmaninovo mirties.
Iš keturių Rachmaninovo koncertų fortepijonui – Trečiasis koncertas fortepijonui ir orkestrui d-moll, op. 30, yra didžiausias ir galbūt simfoniškiausias. Pianistų nuomone, tai vienas sudėtingiausių kūrinių fortepijonui muzikos literatūroje.
Kovo 14 d. skambėjo Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 fis-moll, op. 1; Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 4 g-moll, op. 40, bei Rapsodija Paganini tema, op. 43, o kovo 15 d. bus atliktas Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 c-moll, op. 18, bei Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 3 d-moll, op. 30. Perkant bilietus į abu koncertus taikoma 30 proc. nuolaida.
