7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Spalvingos Ramintos Šerkšnytės kompozicijos skambės Šv. Kotrynos bažnyčioje

 

Pagal rengėjų inf.
Nr. 11 (1025), 2013-03-15
Muzika Anonsai
Raminta Šerkšnytė. N. Šerkšnio nuotr.
Raminta Šerkšnytė. N. Šerkšnio nuotr.

Kovo 14 d. 19 val. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus) pakvies lietuvių kompozitorės, Nacionalinės premijos laureatės Ramintos Šerkšnytės talento gerbėjus į jos autorinį koncertą Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje.

 
Koncerto programa sudaryta iš keturių kompozicijų kameriniam orkestrui ir soliniams instrumentams, ryškiausiai atskleidžiančių įvairiais laikotarpiais pasireiškusias kompozitorės simpatijas vienokiai ar kitokiai muzikinei išraiškai – nuo dramatiško ir transcendentiško „De profundis“, virtuoziško, džiazo įtakomis žaižaruojančio Koncerto saksofonui iki meditatyvios „Vasarvidžio giesmės“ ir jaunajai auditorijai sukurtos nuotaikingos „Mažojo princo pasakos“. Solo partijas atliks vieni talentingiausių Lietuvos atlikėjų – saksofonininkas Liudas Mockūnas ir fleitininkas Vytautas Sriubikis. Koncertui diriguos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dirigentas Modestas Pitrėnas.
 
Lietuvos muzikinėje scenoje ryškiai debiutavusi 1998 m. bakalauro darbu „De profundis“ styginių orkestrui, Raminta Šerkšnytė iki šiol sėkmingai išlaiko pozicijas tarp žinomiausių pastarųjų dešimtmečių lietuvių kompozitorių. Nuo pat pirmųjų opusų jaunos kompozitorės muzika stebino emocionalios išraiškos ir racionaliai sukomponuotų struktūrų darna, įvaldyta forma ir instrumentuote bei instinktyviu harmonijos pojūčiu, lėmusiu nepaprastai stiprią jos kūrinių meninę įtaigą. „Būtent meistriškumas būdingas šiai 1975 m. Lietuvoje gimusiai pianistei ir kompozitorei, – įtakingiausiame pietų Vokietijos dienraštyje „Süddeutsche Zeitung“ rašė muzikos kritikas Helmutas Mauró, sužavėtas orkestro „Kremerata Baltica“ atliekamo „De profundis“. – Net jei ji pasitelkia minimalizmo, vėlyvojo romantizmo ar džiazo formas, iš svetimų žodžių tai tampa savita kalba, iš atskirų jausmų – dramatišku vyksmu, iš melancholijos – baltiškąja mistika.“
 
„De profundis“ tapo vienu populiariausiu kompozitorės kūriniu, kuriame, pasak autorės, ji ir šiandien nekeistų nė vienos natos. „Ši kontrastų kupina muzika atspindi tam tikrą jauno žmogaus pasaulėžiūrą, kai gyvenimas suvokiamas labai maksimalistiškai, itin aštriai, euforiją greitai keičia nusivylimai. Ir mene, ir gyvenime ilgimasi nekasdieniškų, transcendentinių išgyvenimų, tikima gilumine meno sakralumo jėga. Dėl to ir pavadinimas buvo duotas „iš gelmių“, nors kūrinyje visai nepaisoma istorinės „De profundis“ tradicijos.“ Veržli kūrinio tarptautinė sklaida prasidėjo 2006-aisiais, kai jį į savo repertuarus įtraukė ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Rusijos, Čekijos, Kanados styginių orkestrai. „Baltijos šalių vizitine kortele“ (pasak Gidono Kremerio) tapęs kūrinys iki šiol įvairiose pasaulio salėse buvo atliktas bene 90 kartų. 2010 m. „De profundis“ tapo tituliniu kūriniu G. Kremerio ir jo orkestro „Kremerata Baltica“ išleistoje kompaktinėje plokštelėje, sulaukusioje puikių kritikų įvertinimų ir atkreipusioje tarptautinės publikos dėmesį į lietuvių kompozitorę. Tačiau pirmasis kompozitorės vizijas atskleidė ištikimiausias daugelio lietuvių kompozitorių orkestrinės kūrybos „krikštatėvis“ – Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, kurio interpretaciją išgirsime ir koncerte Šv. Kotrynos bažnyčioje.
 
Antrąkart sugrįžti prie kūrybos styginių orkestrui R. Šerkšnytė pasiryžo tik po vienuolikos metų. „Nemėgstu kartoti tai, kas jau sykį padaryta. Reikėjo atrasti visai kitokius turinio ir formos sprendimus“, – pasakoja kompozitorė. Kronbergo akademijos (Vokietija) užsakymu specialiai orkestrui „Kremerata Baltica“ sukurtoje kompozicijoje „Vasarvidžio giesmė“ mažiau jaunatviškų kontrastų ir daugiau meditacijos: anot kompozitorės, ji sumanyta kaip „panteistinė giesmė brėkštančiam rytui, tarsi ilga kelionė į sielos ramybę, mistinę Šambalą, kuri visų pirma gyvena mūsų vaizduotėje“. Ši nepaprastai subtili ir spalvinga kompozicija taip pat netruko sulaukti svarių tarptautinių įvertinimų – 2011 m. už ją kompozitorė pelnė Monako kunigaikščio Pierre’o fondo rengiamo tarptautinio muzikos konkurso „Coup de Coeur des Jeunes Musiciens“ apdovanojimą.
 
Kituose dviejuose koncerto programoje skambėsiančiuose kūriniuose kamerinio orkestro skambesį papildys kompozitorės nuo vaikystės ypač mėgstami soliniai instrumentai – fleita ir saksofonas. Koncerte saksofonui ir kameriniam orkestrui (2002) R. Šerkšnytė atvirai reiškia savo simpatijas jaunystės laikų muzikai – džiazui, ir savo kompoziciją pristato taip: „Būdamas vienu iš džiazo muzikos solinių instrumentų, saksofonas į kūrinį „atnešė“ ir kai kuriuos džiazo muzikos bruožus – svinguojančią ritmiką, septakordinius sąskambius ir virtuozines kadencijas.“ Todėl neatsitiktinai šiame Koncerte saksofono partiją atliks tiek džiazo, tiek akademinei muzikos bendruomenei puikiai žinomas atlikėjas Liudas Mockūnas, įkūnysiantis tris kontrastingas Koncerto dalių nuotaikas – žaismingą pirmąją, lyrinę antrąją ir sarkastišką trečiąją.
 
Koncertą užbaigs „Mažojo princo pasaka“ fleitai ir kameriniam orkestrui (2007). Kūrinys pirmiausia skirtas jaunajai auditorijai ir, kaip galima spėti iš pavadinimo, įkvėpimo jam kompozitorė sėmėsi iš Antoine’o de Saint-Exupéry knygos, siekdama charakteringais ritmais ir melodijomis sukurti svarbiausių personažų muzikines mizanscenas. „Muzika vaikams – man labai artima sritis, – teigia autorė, 2006 m. pelniusi „Auksinį scenos kryžių“ už muziką spektakliui vaikams „Saula“ (rež. Valentinas Masalskis, Lietuvos nacionalinis dramos teatras). – Jai reikia teatrališkumo, temperamento, subtilaus humoro ir, užmiršus visas „išmaniąsias“ struktūras, tiesiog pavirsti vaiku ir... mėgautis pačia muzika.“
 
Koncertą rengia Lietuvos kompozitorių sąjunga, bendradarbiaudama su Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kameriniu orkestru. Koncertą remia Kultūros rėmimo fondas.

 

Raminta Šerkšnytė. N. Šerkšnio nuotr.
Raminta Šerkšnytė. N. Šerkšnio nuotr.