Laiškas „7md“ redakcijai

Sveiki!

Esu vilnietis. Mano gimtojo miesto įvaizdis man brangus. Todėl šį kartą nutariau parašyti savo nuomonę.

Sužinojau apie planą Vilniaus senamiestyje pastatyti skulptūrinį akcentą, skirtą pagerbti vieną iškiliausių XX a. smuiko virtuozų – Vilniuje gimusį Jaschą Heifetzą (Jašą Cheifecą). Projektas paviešintas (https://fiddlersculpture.lt), jam renkamos lėšos, o savivaldybės leidimas gautas dar 2023 metais. Projekto garbės taryboje – daug garbių ir nusipelniusių asmenų.

Sumanymas įamžinti šio pasaulinio lygio menininko atminimą yra neabejotinai svarbus ir sveikintinas. Tačiau pats siūlomas projektas, mano vertinimu, visiškai nevykęs. Mėsinių gatvėje ant namo stogo planuojama pastatyti vaiko su smuiku figūrą, o projektas vadinamas „Smuikininku ant stogo“.

Šis sprendimas kelia esminių abejonių dėl kelių priežasčių:

Mėgėjiška meninė išraiška. Siūloma plastinė forma (vaiko figūra) atrodo bejėgė, plastiškai neįtikinanti ir dvelkia akivaizdžiu kiču.

Chaotiška ir neadekvati simbolika. Pavadinimas ir koncepcija „Smuikininkas ant stogo“ tiesiogiai asocijuojasi su garsiuoju miuziklu bei Marco Chagallo tapyba. Nei Chagallo kūryba, nei miuziklas, kad ir kokie vertingi būtų savaime, neturi jokio kultūrinio ar biografinio ryšio su Heifetzu.

Asmenybės dvasios neatitikimas. Heifetzas buvo klasikinės muzikos aristokratas – intelektualus, susitvardęs, preciziškas virtuozas. Dirbtinis trijų tarpusavyje nesusijusių įvaizdžių (Heifetzo, miuziklo ir Chagallo) suplakimas atskleidžia paviršutinišką, kičinį mąstymą, visiškai svetimą paties smuikininko estetikai.

Vilniaus viešojoje erdvėje ir taip netrūksta abejotinos meninės vertės erdvinių objektų. Labai nepageidautina, kad prie jų prisidėtų dar vienas kūrinys, kuris, užuot deramai įamžinęs iškilų menininką, tik profanuotų pačią idėją.

Leo Ray