VDA Restauravimo katedros absolventų restauruotų kūrinių paroda
Vasario 21 d. 14 val. Trakuose, meno galerijoje „Fojė“ (Trakų senoji klebonija, Birutės g.8 ), atidaroma VDA Restauravimo katedros absolventų restauruotų kūrinių paroda „Nematoma pusė. Restauravimo patirtys“.
Paroda „Nematoma pusė. Restauravimo patirtys“ atveria žiūrovui paprastai nematomą restauratoriaus darbo lauką – procesus ir sprendimus, kurie dažniausiai lieka paslėpti po galutiniu rezultatu. Ekspozicijoje pristatomi Vilniaus dailės akademijos Restauravimo katedros studentų ir absolventų restauruoti kūriniai bei jų tyrimų dokumentacija, leidžianti lankytojui sekti visą restauravimo kelią nuo diagnostikos iki galutinio rezultato.
Parodos ašis – „procesas prieš rezultatą“. Čia svarbiausia ne kūrinio autorystė ar stilius, bet pažeidimų analizė, konservavimo metodų pasirinkimas ir etiniai sprendimai, formuojantys objekto ateitį. Parodoje eksponuojamuose planšetuose pateikiama vaizdinė medžiaga, demonstruojanti konservavimo ir restauravimo procesus: tapybinio sluoksnio tvirtinimo, lako sluoksnio ploninimo, retušavimo etapus, kartu su prieš-po fotografijomis, kurie tampa savarankiškais pasakojimais apie restauratoriaus mąstymą ir atsakomybę.
Parodos koncepciją struktūruoja trys pagrindinės temos, atskleidžiančios restauravimo proceso teorinius ir praktinius aspektus.
„Matomi ir nematomi sluoksniai“
Ši tema analizuoja kūrinio materialiąją sandarą ir jos kaitą, akcentuodama tiek vizualiai identifikuojamus, tiek įprastai nematomus sluoksnius. Tyrimų metodai – nuo vizualinės analizės iki instrumentinių diagnostikos priemonių – leidžia atskleisti paslėptus restauravimo pėdsakus, konservavimo medžiagas ir istorinius kontekstus, formavusius objekto būklę. Taip išryškinamas kūrinio kaip daugiasluoksnio istorinio dokumento statusas.
„Etika ir autorystė“
Ši tema nagrinėja restauratoriaus sprendimų priėmimo procesą, kuriame derinami išsaugojimo ir intervencijos principai. Restauravimo etika reikalauja nuolatinio balanso tarp originalo autentiškumo išlaikymo ir būtinos konservavimo intervencijos. Todėl restauratoriaus veikla suprantama kaip atsakingas dalyvavimas kūrinio tąsoje, turintis tiesioginę įtaką jo ateities recepcijai ir kultūrinei vertei.
„Dokumentacija kaip vertė“
Restauravimo dokumentacija – tyrimų duomenys, fotografijos, techniniai aprašai ir procesų registrai – vertinama kaip savarankiškas žinių šaltinis, turintis mokslinę ir kultūrinę reikšmę. Ji ne tik fiksuoja atliktus veiksmus, bet ir suteikia galimybę rekonstruoti sprendimų logiką, analizuoti metodų pagrįstumą ir užtikrinti restauravimo proceso skaidrumą. Dokumentacija tampa neatsiejama kūrinio istorijos dalimi, papildančia jo materialųjį ir ikonografinį naratyvą.
Paroda kviečia žiūrovą pažvelgti į restauravimą kaip į kūrybišką, techninį ir refleksyvų procesą, kuriame kiekvienas sprendimas yra argumentuotas ir matomas. Kiekvienas eksponatas pristatomas kaip „komplektas“ – kūrinys kartu su jo restauravimo istorija, leidžiantis lankytojui patirti restauravimą ne kaip paslėptą amatą, bet kaip atvirą, analitinį ir atsakingą veiksmą.
Parodai kūrinius paskolino VDA muziejus ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
Parodos kuratoriai – VDA doc. Linas Lukoševičius ir doc. Alvydas Mandeika.
Kviečiame pažvelgti į nematomą pusę – procesą, sprendimus ir vietos istorijas, kurias atgaivina būsimieji restauratoriai.
Paroda veiks vasario 21 – balandžio 5 d.
Meno galerijos „Fojė“ darbo laikas: ketvirtadienis – sekmadienis 12.00-18.00 val.
