VVJ meno galerijoje paroda „Atskira kūno teritorija“
VVJ meno galerija kviečia į naująją parodą, kurioje pagrindinė tema – kūnas ir kitoniškas santykis su juo. Dailininkės kūryboje kūnas nustoja būti žvilgsnio objektu ir tampa atskiru subjektu, kuris ima aiškiai apibrėžti savo teritoriją. Vaizduojamos figūros tarsi meta iššūkį įprastai vizualinei tradicijai, kuomet moteris dažnai vaizduojama aiškiai, švelniai, dekoratyviai. Čia žiūrovas nekontroliuoja veiksmo – tai pats kūnas išsikovoja savo atskirą teritoriją, nustato ribas, kurios dažnai yra dviprasmiškos ir sunkiai apibrėžiamos.
Kūrybos procese didelis dėmesys yra teikiamas gestams, judesiui. Rankos, kurios užstoja vaizdą, nusisukę veidai ir nestabilioje pusiausvyroje esantys kūnai bando savaip žymėti ribas, kurių, visgi, neįmanoma tiksliai nustatyti. Šios ribos nuolat keičiasi, kiekviena linija, poza ar judesys tarsi priešinasi ir nenori būti aiškiai suprasti.
Tapytojos kūriniai nesistengia įtikti ir kalbėti suprantamai. Ji nekuria tradicinių portretų, o veikiau remiasi kūno ir savo emocine patirtimi. Piešiamos figūros pasakoja, nešasi savo istorijas, o pats tapybos aktas tampa pasipriešinimo veiksmu – erdve, kurioje kūnas įtvirtina savo egzistavimą daugialypiu ir giliai asmenišku būdu.
Intensyvios spalvos, išraiškingi potėpiai ir fragmentuotos kompozicijos sustiprina šį ribų poslinkio jausmą. Niekas nėra sustingę. Niekas neatrodo paprasta. Atvirkščiai, jaučiame, kad darbas reikalauja dėmesio, kviečia žiūrovą susitikti su sunkumu suprasti, kontroliuoti ar įsisavinti esamą vaizdą.
Parodoje Atskira kūno teritorija – mone Kielė tapyba skleidžiasi iš vidaus, siūlydama kūno, žvilgsnio ir erdvės santykio analizę, keldama klausimus, kurie taip ir lieka neišspręsti ir atviri.
‘Jos paveiksluose nejaučiu noro tiksliai atvaizduoti. Vyrauja siekis tiesiog būti. Kūnas užima erdvę be leidimo ir nesiūlo aiškios interpretacijos. Kaip kuratorių, mane domina šis žiūrovo požiūrio pokytis – tas momentas, kai žvilgsnis sutrinka ir turi iš naujo prisitaikyti. Kūrinys tarsi padovanoja patirtį – tiesioginį susidūrimą su kūnu, kuris patvirtina savo egzistavimą ir brėžia sau priklausančias ribas’ – sako parodos kuratorius Joaquin Mora.
Raimonda Petraitė (g. 1992), žinoma kaip mone Kielė, yra šiuolaikinės figūrinės tapybos menininkė. Ji baigė tapybos studijas Vilniaus dailės akademijos Kauno filiale, vėliau įgijo pedagoginį išsilavinimą Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete. Šiuo metu gyvena ir kuria tarp Vilniaus ir Ukmergės rajono kaimo vietovės. Yra surengusi personalines parodas Lietuvoje ir Čekijoje, reguliariai dalyvauja kolektyvinėse parodose, jos darbai yra eksponuojami keliose privačiose kolekcijose. 2025 m. buvo konkurso „Jaunojo tapytojo prizas” finalistė.
_
Apart solo parodos pagrindinėje galerijos erdvėje, kitoje salėje taip pat bus pristatyta Portugalijos menininkės Tânia Dinis vizualinė instaliacija Linha de Tempo (liet. Laiko tėkmė), o galerijoje esančioje atviroje studijoje BALTA DROBĖ rezidenciją pradės tekstilininkė Greta Balčiūnaitė – apie viską plačiau atidarymo renginyje.
Kuratorius: Joaquín Mora
Projekto partneriai: Vilniaus miesto savivaldybė, Stauskaitės meno mokykla, „Collective Way“.
