Lietuvos baletas mini šimtmetį: parodoje – kelionė nuo pirmųjų pastatymų Žemutinėje pilyje iki Rimeikio premjeros
Gruodžio 2 dieną, antradienį, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (LTMKM) atidaroma paroda „Šokimai, rodymai, nudavimai... Lietuvos baletui – 100“. Per daugiau nei šimtmetį baleto menas Lietuvoje įsitvirtino ir tapo mėgstamas bei suprantamas.
Parodos pavadinimas – baletą apibūdinanti frazė iš Jurgio Šlapelio parengto „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlio“, išleisto 1907 metais. Gruodžio 2 dieną 17:30 parodos organizatoriai kviečia į LTMKM Muzeoteką, kur parodos atidarymą pradės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleiviai (vedėjas – Eligijus Butkus) ir Kamerinio ansamblio skyriaus moksleiviai (vedėja – Simona Zajančauskaitė-Giedraitė). Pristačius parodą, susirinkusieji bus kviečiami į LTMKM Mažųjų Radvilų rūmų ekspozicines sales.
Nors nenutrūkstama Lietuvos baleto istorija prasidėjo 1925 m. gruodžio 4 d., kai Valstybės teatre Kaune įvyko Léo Delibes‘o baleto „Kopelija“ premjera, baleto menas Lietuvoje žinomas nuo kur kas ankstesnių laikų. Tad paroda – kelionė po Lietuvos baleto istoriją, prasidedančią dar XVII a. operų pastatymuose Vilniaus žemutinėje pilyje, besitęsiančią XVIII a. dvarų ir mokykliniame teatre, XIX a. Vilniaus miesto teatro scenoje. Šio laikotarpio šokio meno formas pristato įvadinėje parodos salėje eksponuojami dokumentai, meno kūriniai ir jų kopijos.
Daug dėmesio parodoje skiriama pirmajam profesionaliam baleto spektakliui – „Kopelijai“, kurį pastatė choreografas Pavelas Petrovas, taip pat ir vėlesniems šio baleto pastatymams, sukurtiems Nikolajaus Zverevo, Vytauto Brazdylio, Kirillo Simonovo, atskleidžiant šio baleto meninių pavidalų kaitą ir raidą.
Šimtametę Lietuvos baleto istoriją parodoje visų pirma siekta atspindėti tais kūriniais, kurie buvo sukurti Lietuvoje ir vieni trumpiau, kiti ilgiau džiugino baleto meno mėgėjus Valstybės teatre Kaune, o baleto trupei persikėlus į Vilnių – Lietuvos valstybiniame akademiniame (dabar – Nacionaliniame) operos ir baleto teatre. Pastarasis veikė senajame teatro pastate Jono Basanavičiaus gatvėje ir nuo 1974-ųjų kuria dabartiniuose rūmuose Antano Vienuolio gatvėje. Pristatomi ir Kauno bei Klaipėdos valstybinių muzikinių teatrų baleto spektakliai bei jų kūrėjai.
Baleto solistų ir artistų kūrybinį gyvenimą mena jų kostiumai, vilkėti spektakliuose ir koncertuose, tarptautinių gastrolių afišos, artistus įamžinę meno kūriniai, kuriuos retai galima pamatyti parodinėse salėse – tarp jų ir didelio formato Genovaitės Sabaliauskaitės portretas, sukurtas Irenos Trečiokaitės-Žebenkienės (saugomas LNDM), šmaikštūs Romualdo Džiugo šaržai, Vidos Insodienės grafikos darbai.
Tarp dažniausiai statytų lietuviškų baletų – Eduardo Balsio „Eglė žalčių karalienė“, kurio pastatymams scenoje ir ekrane skirta viena parodos salė. Joje galima susipažinti ne tik su nuotraukomis, afišomis, scenografijos ir kostiumų eskizais, bet ir spektaklių, sukurtų Vytauto Grivicko, Egidijaus Domeikos, Martyno Rimeikio, vaizdo įrašais.
Lietuvos baleto istorija neįsivaizduojama be šokio ugdymo tradicijos, kuri dar senesnė už patį baletą, Lietuvoje prasidėjusi jau 1921 metais, kai savo baleto studiją Kaune įsteigė Olga Dubeneckienė. Nuo 1952 m. baleto mokymas telkiasi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šią veiklą plėtoja daug privačių mokyklų ir akademijų, dirbančių didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Su baleto mokymo Lietuvoje panorama bus galima susipažinti atskiroje parodos erdvėje, kurioje pristatomi ir nevalstybiniai baleto teatrai, taip pat besirūpinantys ugdomąja veikla.
Specialiai parodai fotografas Martynas Aleksa parengė kūrinį, leidžiantį susipažinti su baleto šimtmečiui skirto naujo „Kopelijos“ pastatymo repeticijų užkulisiais – 2025 m. gruodžio 4 d. choreografo Martyno Rimeikio kūrinio premjera Lietuvos baletui nuties kelią į antrąjį šimtmetį.
Didžioji parodoje pristatomų eksponatų dalis saugoma Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, tačiau parodoje taip pat eksponuojami kitose Lietuvos ir kitų šalių atminties institucijose bei privačiuose rinkiniuose saugomi dokumentai, meno kūriniai, garso ir vaizdo įrašai, sceniniai kostiumai bei jų priedai.
Parodoje atrasite muziejaus edukatorių parengtų užduočių ir interaktyvių elementų, skirtų įvairaus amžiaus parodos žiūrovams. Parodos veikimo metu vyks parodą lydintys renginiai (diskusija, prisiminimų vakaras ir kt.), tad kviečiame sekti naujienas. Gruodžio 3, 10 ir 17 dienomis 17 val. vyks ekskursijos parodoje (registracijos nuoroda: https://bit.ly/485nhda).
Paroda „Šokimai, rodymai, nudavimai... Lietuvos baletui – 100“ Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veiks iki 2026 metų rugpjūčio 30 dienos.
Plačiau apie parodą: https://ltmkm.lt/parodos/paroda-sokimai-rodymai-nudavimai-lietuvos-baletui-100/
Parodos kūrybinė komanda:
Kuratorius – prof. dr. Helmutas Šabasevičius
Projekto vadovė – Aušra Endriukaitienė
Architektė – Sigita Simona Paplauskaitė
Grafikos dizainerė – Ona Vėliūtė
Šviesų dailininkas – Audrius Jankauskas
Redaktorės – Lolita Petrašiūnaitė ir Dalia Cidzikaitė
Vaikų įtraukties elementų kūrėjos: Ona Barbora Šlapšinskaitė, Eglė Špokaitė, Emilija Višinskaitė
Komunikacijos specialistės: Simona Stalilionytė, Austėja Mikuckytė-Mateikienė, Eglė Radavičiūtė, Deimantė Čekavičienė.
Organizatorius
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
Projektą finansuoja
Lietuvos respublikos kultūros ministerija
Partneriai:
Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla
Lietuvos nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Lietuvos muzikos informacijos centras
