Jūratės Kazakevičiūtės objektų paroda„Tinklainė“

Maloniai kviečiame į Jūratės Kazakevičiūtės objektų parodos „Tinklainė“ atidarymą, kuris vyks kovo 3 d. 15 val. meno galerijoje „Fojė“ (Trakų senoji klebonija, Birutės g. 8 , Trakai).

Jau du dešimtmečius menininkė Jūratė Kazakevičiūtė kuria tekstilinius objektus-skulptūras naudodama minkštosios skulptūros technologiją. Savo kūrybinės kelionės pradžioje menininkei labiau rūpėjo save atskleisti per laukinę moterį, motiną, kūrėją. Dabar save matanti kaip mažą visatos dalelę, ieškanti panašumo ir savo atspindžio augaluose, kraštovaizdyje, pirmapradėje gamtoje.

Parodoje „Tinklainė“ Jūratė Kazakevičiūtė pristato du tarpusavyje susijusius darbų ciklus – tekstilinių objektų/skulptūrų ciklą „Pojūčių medžiai“ ir fotografijos kompozicijų atspaudus ant audinio ciklą „Artimas miškas“.

Dailininkė savo darbais nagrinėja ir plėtoja jai giliai svarbų požiūrį į visatos kūriniją – kuria meno objektų grupes kaip savitas žmogaus ir augalo sintezės sistemas ir kalba kūriniais apie žmogaus bei augalo bendrystę ir vientisumą šioje Žemėje.

Pati autorė klausia „ kas man yra miškas, kai įeinu į jį?... Tai pojūčių visuma ir noras susijungti, įsilieti ir jaustis tos visumos dalele. Tekstilinės skulptūros - medžiai kviečia patirti: liesti ir jaustis liečiamiems, ragauti, užuosti ir girdėti, būti stebimiems ir stebėti“.

Taip pat parodoje eksponuojami dideli spaudos kūriniai, tai autorės artimo mylimo miško vaizdai, kurių nereikėjo specialiai ieškoti, tai vaizdai kuriais Jūratė gyvena, kuriuos stebi skirtingais metų laikais ir nepaliauja žavėtis.

Pasak dailininkės „ Artimas miškas ne tik atstumu, būdamas šalia namų, kuriuose augau ir dabar gyvenu, bet kaip artimasis, tėvas ir motina, prie kurių gera glaustis“.

Kiekviename darbe yra viena pasikartojanti nuotrauka, kaip detalė, kuri atsispindinti kaleidoskopo veidrodžiuose: taip kaip augalo žiedas, sukasi ratu sukurdamas ritmą ir harmoniją, kaip kilimai ar dzūkų divonai, kaip sutartinės posmas, taip sudėliotas vaizdas tampa raportu audinyje, kuris galėtų plėstis ir tęstis iki begalybės, virsta visatos tinklu, kuriame šnibdžda daug gyvasties, reikia tik gerai įsižiūrėti ir ją pastebėti.

„Lietuvių senosiose dainose koduotas pasaulio modelis, paremtas gamtos ir žmogaus ryšiais, medžiai sužmoginami – tą noriu perteikti ir savo kūriniuose,“ – pasakoja Jūratė Kazakevičiūtė. Kartais su draugėmis renkasi giedoti sutartinių ir kitų širdžiai mielų dainų. „Pasikartojantys ritmai tarsi sujungia mus su visata. Iš dainų labiausiai mane svaigina Petro Zalansko giedotas Stadalėlis, slaunasai (maloningas) medelis...“

Jūratė Kazakevičiūtė (1974 m.) gimė Druskininkuose, ten pat gyvena ir dirba. 2000 m. baigė tekstilės specialybės bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje. 2002 m. įgijo menų magistro laipsnį. Menininkės objektai, minkštosios skulptūros ir instaliacijos pristatomos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: 2009 m. „Nord ART“ KIC, Budelsdorfe, Vokietijoje ir tarptautinėje Kauno bienalėje „Gyvas požiūris“; 2010 m. „Miniartextilcomo“ Como ir Venecijoje, Italijoje bei 3-ioje Europos tekstilės ir taikomojo meno trienalėje „Tradicijos ir inovacijos“ Rygos dekoratyviojo meno ir dizaino muziejuje; 2011 m. „Miniartextil à Montrouge“ Paryžiuje, Prancūzijoje.

Dailininkė apdovanota prizais ir diplomais, surengusi daugybę autorinių parodų bei dalyvavusi grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Nuo 2009 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė, LATGA narė.

Paroda veiks iki balandžio 7 d..