„HOLOGRAMA: „peer-to-peer“ rūpesčio protokolas“ pokalbis ir dirbtuvės

Ar galime tai padaryti be ekspertų?

Ar galime tai padaryti be erdvės?

Ar galime tai padaryti be pinigų?

Ar galime tai padaryti be stabilumo?

Ar galime tai padaryti, kai visos šiek tiek sergame?

Ar galime tai padaryti, kai esame mokomos, kad galime pasitikėti tik ekspertais?

Ar galime tai padaryti, kai nepasitikime net savimi?

Ištrauka iš Cassie Thornton knygos „The Hologram: Feminist, Peer-to-peer health for a post-pandemic future”, 2020. London: Pluto Press.

Spalio 16-17 dienomis kviečiame dalyvauti Rupert organizuojamuose „HOLOGRAMA: „peer-to-peer“ rūpesčio protokolas“ pokalbyje ir dirbtuvėse.

Pokalbis vyks spalio 16 dieną, 17 val. ŠMC skaitykloje (Vokiečių g. 2, Vilnius). Pakalbyje dalyvaus kuratorės Magdalena Jadwiga Härtelova ir Agnė Bagdžiūnaitė, o jį moderuos rūpesčio technikų tyrėja Karolina Rybačiauskaitė.

DIRBTUVĖS vyks Spalio 17 dieną, 13 val. ŠMC skaitykloje (Vokiečių g. 2, Vilnius). Dirbtuves ves Magdalena Jadwiga Härtelova.

Registracija:  forms.gle/1L8joRbYyZnJ7uj66

Kas yra HOLOGRAMA?

Hologramos praktika pasiūlo būdą, kaip rūpestis ir visapusiška sveikata galėtų būti prieinami kiekvienam nepaisant resursų. Ji remiasi mintimi, kad esame bendradarbiaujanti rūšis ir kad mūsų sveikatos problemos yra susijusios. Todėl neužtenka tiesiog „pasirūpinti savimi“, bet būtina saviorganizuotis ir kurti bendruomeninę sveikatos infrastruktūrą.

Pokalbis

Reaguojant į Hologramos praktikos idėją, šiame pokalbyje bus kalbama apie saviorganizacijos galimybes meno institucijose ir už jų ribų. Kaip galėtume sukurti infrastruktūrą, kurioje, kaip žada Holograma, „kiekvienas, kuris rūpinasi, taip pat rūpi“? Kokie iššūkiai mūsų laukia? Ar meno institucijų erdvė yra paranki tokių anti-/post-/kapitalistinių rūpesčio technikų kūrimui ir eksperimentavimui su jomis? Kaip apskritai susigrąžinti bendrumo jausmą ir kurti bendruomenes, kurios mus palaikytų?

Dirbtuvės

Dirbtuvės yra skirtos „atvykėliams“ (žmonėms, kurie dar nėra susipažinę su „Holograma“), tačiau norėtų sužinoti apie šios praktikos istoriją ir motyvus bei galimybę kartu su ja eksperimentuoti. Pati praktika vertina ir apjungia asmeninės introspekcijos, socialinio bendradarbiavimo ir strateginio antikapitalistinio organizavimosi procesus.

Dirbtuvės truks 3 valandas, ⅓ laiko bus skiriama pristatymui, o ⅔ - praktiniam užsiėmimui. Visi dalyviai sulauks palaikymo, iššūkių ir bus pakviesti prisijungti prie didesnės pasaulinės „Hologramos“ praktikų bendruomenės.

Trumpas video apie „Hologramą: https://www.youtube.com/watch?v=Qv4qv1YJYQo

Daugiau apie „Hologramą: https://thehologram.xyz/

Svečiai

Magdalena Jadwiga Härtelova yra čekų-sorbų kuratorė ir menininkė, gyvenanti Berlyne. Ji yra įgijusi kuratorinės praktikos magistro laipsnį Kalifornijos menų koledže, Amerikoje. Savo praktikoje ji tikisi užkerėti burtais, kurie prikibtų prie mūsų troškimo užmegzti ryšį ir mūsų rūpestingų žodžių, ir priverstų iš tikrųjų bendradarbiauti siekiant materialių pokyčių. Šiuo metu Härtelova vadovauja galerijai  „Mehringlplatz 20“, kurią įkūrė savo miegamajame, ir yra viena iš Cassie Thornton inicijuoto „Hologramos“ projekto bendrininkių. Tai virusinis „peer-to-peer“ rūpesčio protokolas, skirtas išgyvenimui ir kovai su kapitalizmu.

Agnė Bagdžiūnaitė gyvena ir dirba Kaune. Ji yra įgijusi lyčių studijų (Vidurio Europos universitetas, Budapeštas) ir politikos mokslų (Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas) magistro laipsnį. Jos mokslinių interesų sritys - menas ir politika, kritinio feminizmo teorija, socialinė reprodukcija ir socialiniai judėjimai. Šiuo metu Bagdžiūnaitė kuruoja rezidencijų programą DeMo (Decoding Modernity) ir įvairias renginių serijas bei bendruomeninius projektus Kauno menininkų namuose. Ji taip pat priklauso kolektyvui, valdančiam socialinį centrą - „Emma“ Kaune, kairiosios medijos platformą „Gyvenimas per brangus“ (gpb.lt) ir organizuojančiam Gegužės 1-osios profsąjungos veiklą.

Karolina Rybačiauskaitė yra filosofijos doktorantė Vilniaus universitete, taip pat baigusi dailės istorijos ir teorijos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Savo tyrime ji ieško susitikimų tarp spekuliatyvios Isabelle Stengers praktikų ekologijos koncepcijos ir šiandieninių kuratorinių bandymų transformuoti šiuolaikinio meno praktikas. Neseniai ji išleido ziną „When carrying becomes caring“ (2020), kuris įkūnija bandymą suprasti kaip „reikšmė reiškiasi“ šiuolaikinio meno praktikose: kaip menininkai rūpinasi savo medžiagomis ir kuria savitas rūpesčio metodologijas.

Prieinamumas

Renginiai yra nemokami. Pokalbis ir dirbtuvės vyks anglų kalba.

Dirbtuvės vyks Šiuolaikinio Meno Centro skaityklos erdvėse (Vokiečių g. 2, Vilnius).

DURYS IR LAIPTAI

ŠMC durų plotis atitinka šiuolaikinius reikalavimus. Akliesiems, silpnaregiams ir žmonėms su judėjimo negalia rekomenduojame lankytis su lydinčiu asmeniu.

PATALPŲ IŠDĖSTYMAS

Pirmame aukšte yra bilietų kasa, skaitykla ir kavinė. Antrame aukšte yra kino ir parodų salės. Tualetai įrengti pastato rūsyje; jie nėra pritaikyti žmonėms su negalia.

Daugiau apie prienamumą galima rasti čia https://cac.lt/lankytojams/zmonems-su-negalia/

COVID-19 informacija

Dalyvavimas galimas tik turintiems Galimybių pasą.

Remiantis LR sveikatos ministro sprendimu viešų renginių metu yra privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Nedėvėti kaukių leidžiama asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei.

Pokalbį ir dirbtuves organizuoja Karolina Rybačiauskaitė ir Margarita Žigutytė

Rupert veiklą remia Lietuvos kultūros taryba

Šios dirbtuvės ir pokalbis yra projekto „Who cares?“ dalis, bendrai finansuojamo Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“

Pokalbio ir dirbtuvių partneriai Šiuolaikinio Meno Centras