„Vieno buto istorija: Balys Sruoga“

„Esu įkaitas už savo tautą. Ir suvokimas tos aukos palengvina man gyvenimą“, – sakė poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas Balys Sruoga. Dokumentinė apybraiža „Vieno buto istorija“ apie šimtmečio žmogų, nuo kurio gimimo jau praėjo 122 metai.

Vilniuje, tame pačiame bute pynėsi trijų XX a. klasikų – Balio Sruogos, Kazio Borutos ir Vinco Mykolaičio-Putino – gyvenimo dramos. Pirmoji laidų ciklo dalis „Vieno buto istorija: Balys Sruoga“ pasakoja apie rašytojo gyvenimo metus Vilniuje, Tauro gatvėje.

Tuo metu džiaugsmą atgavus senąją Lietuvos sostinę keitė okupacijų siaubas, o nemirtingą, prieš kiek daugiau nei 70 metų išleistą kūrinį „Dievų miškas“ niokojo stalininiai kultūros prievaizdai.

Paskutiniuosius rašytojo gyvenimo metus temdė skausmas dėl išskirtos šeimos (žmona ir dukra atsidūrė Vokietijoje) bei sovietų valdžios priekabių ir draudimo publikuoti memuarų knygą „Dievų miškas“.

Dokumentinė apybraiža stebina savo nematytais istoriniais kadrais, jų gausa. Archyvuose  rastas vaizdo įrašas su B. Sruoga, kuris yra būtent iš to dramatiško laikotarpio, kai rašytojas buvo morališkai palaužtas, turėjo viešai išsakyti „atgailą“.

„Vienintelis vaizdas apie žmogų yra iš pačių sunkiausių jo metų. Tai buvo tarsi ženklas. Tuos vaizdus radau prie išmestų kadrų. Iš tų kadrų galima jausti rašytojo būseną. Ta jo charizma buvo ypatinga“, – teigia montažo režisierius Jonas Juozapaitis.

Anot jo, filme galima matyti to laikotarpio žmonių neišsipildžiusias viltis. Pirmame plane: vilties kupini žmonių veidai, antrame – pilkaveidžiai sovietai.  

Sruogų šeimos gyvenimas Vilniuje skatina kelti bendresnio pobūdžio klausimus apie intelektualo pasirinkimų galimybes ir tikrina, kiek mes patys gebame atpažinti ir suprasti praėjusios epochos dvasią po daugiau negu pusės amžiaus. „Tokio kaip Sruoga ilgimės dabartyje, – teigia filmo dalyvė profesorė, literatūrologė Reda Pabarčienė.

1944–1945 m. šiame bute gyveno Kazio Borutos, 1947–1967 m. – Vinco Mykolaičio-Putino šeima. Nuo 1986 m. bute įsikūręs Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus.

Filmo idėjos autorė – humanitarinių mokslų daktarė, literatūrologė Loreta Mačianskaitė.

Filme dalyvauja dr. Eglė Borutaitė-Makariūnienė (fizikė, rašytojo Kazio Borutos dukra), dailininkė Marija Ladigaitė-Vildžiūnienė, smuikinininkė prof. Kornelija Kalinauskaitė-Fledžinskienė, istorikai doc. Arūnas Streikus, dr. Arvydas Anušauskas, doc. Mindaugas Tamošaitis, tekstologė dr. Neringa Markevičienė, literatūrologės prof. Irena Veisaitė ir prof. Reda Pabarčienė, vertėja Irena Marija Balčiūnienė, Dovilė Baronaitė-Ignatonienė, muziejininkė Ramunė Šorienė.

Režisieriai Jonas Juozapaitis, Daiva Bilinskienė

Redaktorės/konsultantės Loreta Mačianskaitė, Solveiga Daugirdaitė


Operatorius Donatas Buklys


Prodiuserė Daiva Bilinskienė

Dokumentinės apybraižos premjera vasario 3 d. 16:30 per LRT kultūrą. 

Projektas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti (www.lietuva100.lt).