„KULTmisijos“ leidžiasi į lietuviškos tapatybės paieškas

Lietuviška tapatybė – ne tik cepelinai, krepšinis ir Rūta Meilutytė. Kas tokie mes esame, su kuo save tapatiname ir kam mums reikia tai žinoti? Atsakymų, kuriems nepakanka matyti paviršių, ieškos naują sezoną pradedanti televizijos laida „KULTmisijos“.

„KULTmisijos“ – kultūrinė televizijos laida, kurioje nėra pasakojimų apie praėjusios ar ateinančios savaitės renginius, kuriuos turite aplankyti. Čia ieškoma atsakymų į klausimus, kurių galiojimo laikas nesibaigia ir kuriuos turime kelti sau nuolat, kaskart sugrįžti ir dar kartą permąstyti. Laidos režisierius Gintaras Šeputis šį žanrą įvardina kaip dokumentinę kultūros apybraižą. Išties, čia išsakytos mintys bus svarbios ir praėjusios dešimčiai ar daugiau metų. Juk ne dažnai pasitaiko proga išgirsti, ką apie svarbiausius mūsų kultūros aspektus mąsto Lietuvos inteligentija.

Pirmojoje antro sezono laidoje „KULTmisijos“ kelia tapatybės klausimą. Kas apskritai yra tapatybė ir kam jos reikia? Ar mes, lietuviai, žinome su kuo tapatinamės ir kaip tai kito laiko tėkmėje? Jei krikščionybę mes priėmėme iš atvykėlių, ar galime šią religiją traktuoti kaip savą ir kaip tai mus veikia? Ar lietuvis, dažniau kalbantis angliškai, vis dar yra lietuvis? Kodėl net tie, kurie gimė ir augo ne Lietuvoje, vis galvoja apie savą kraštą: gal tapatybė tiesiog įgyjama kartu su motinos pienu?

Kuo dar pasižymi lietuviai? Didele saviplaka, liūdesiu, verkimu... Tokie dažni stereotipai vyrauja. Bet kiek juose tiesos? Štai daraktorius Aleksandras Žarskus mano, kad svarbiausias lietuvio bruožas – dorumas. Tik jį praradus nutinka nenusakomi dalykai. Be to, lietuviai turi bendrų bruožų ir su japonais: mūsų protėviai labai gerai žinojo, kas yra meditacija.

Daugeliui svarbus tapatybės bruožas – kalba. Ar pagrįstai didžiuojamės užsieniečiams, kad ji – seniausia pasaulyje? Kaip atsirado šis mitas ir kiek jame tiesos, atskleis tikrąjį atsakymą žinantys filologai. Bus paliestas ir klausimas, kaip mus veikia tai, kad norėdami perimti aukštesnes, europietiškesnes kultūras, pradedame kalbėti jų kalbomis. Liublino unijos metais – lenkų, dabar – anglų.

Galiausiai, ar ateityje dar bus tų, kurie save tapatins su lietuviais? Viktorijos Daujotytės-Pakerienės prognozės niūrios: jos nuomone, nuo dabar skaičiuojant trečią kartą lietuvių nebebus, žmonės lietuviškai nekalbės ir pereis į kitą tapatybę. Ar norime paneigti tokias prognozes ir savo tapatybę išsaugoti?

Laidoje „KULTmisijos“ savo įžvalgomis dalinsis: Lietuvos literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė-Pakerienė, ambasadorė Halina Kobeckaitė, tautotyrininkas, sociologas Romualdas Grigas, etnologas Vytautas Tumėnas, internetinio portalo „Alkas.lt“ vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas, lyderystės mokymų lektorius Vilius Adomaitis, „Knygos apie simbolius autorė“ Rasa Ambraziejienė, filosofas Mindaugas Kubilius, VU docentas, kultūros istorikas Aurimas Švedas, kino režisierius, išeivijos lietuvis Tomas Vengris.

„KULTmisijos“ – spalio 15 d. 20 val per LRT „Kultūros“ kanalą.

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Daugiau informacijos:

Daiva Bilinskienė

8699 63550     [email protected]