Neatrastas Donelaitis: nuo archyvų dulkių iki Italiją pasiekusių vyžų

2014 m. gruodžio 9–10 dienomis Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, minėdamas Kristijono Donelaičio 300 metų gimimo sukaktį, rengia lietuvių nacionaliniam poetui skirtą tarptautinę mokslinę konferenciją „Kristijono Donelaičio reikšmės“ (XIV Jurgio Lebedžio skaitymai). Tai vienas prestižiškiausių mokslo renginių, skirtų Kristijono Donelaičio 300-ajam jubiliejui. Konferencija vyks Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (gruodžio 9 d.) ir Taikomosios dailės muziejuje (gruodžio 10 d.).

Renginys yra atviras plačiajai visuomenei – į jį kviečiami visi, kam smalsu sužinoti aktualiausias mokslo naujienas apie Kristijono Donelaičio kūrybinį palikimą, išgirsti naujas poeto tekstų interpretacijas, praskleisti naujausių archyvinių, istorinių tyrimų uždangą, gauti ligšiolinės donelaitikos refleksijų vaizdą, suvokti Donelaičio kūrybos ir asmenybės vaidmenį lietuvių kultūros ir literatūros raidoje, Europos ir pasaulio kultūros kontekstuose.

Ar tai, ką tyrėjams pavyko rasti Karaliaučiaus ir Berlyno archyvuose, atskleidžia mums naujų duomenų apie K. Donelaičio gyvenimą, asmenybę, pagaliau – apie žymiausio jo kūrinio „Metai“ atsiradimo aplinkybes? Kur archyvų „medžiotojus“ toliau veda dar neatrasto Donelaičio palikimo pėdsakai? Ar „Metus“ pagrįstai laikome vientisu kūriniu, kurio atskiros dalys neatsiejamai viena su kita susijusios? Koks Donelaičio poemos simbolis puošia šiemet Pizoje itališkai pasirodžiusių „Metų“ (it. „Le stagioni“) viršelį? Ir galiausiai – kokie yra patys gardžiausi „Metuose“ aprašomi būrų valgiai? Apie visa tai ir dar daugiau bus galima išgirsti konferencijoje.

Pranešimus skaitys per 30 dalyvių. Pasak vieno iš renginio organizatorių, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vadovo, dr. Miko Vaicekausko, „Konferencijoje dalyvaus pirmiausia žinomi lietuvių literatūrologai, taip pat kalbininkai, istorikai, dailėtyrininkai, filosofai, etnologai. Svečių atvyksta iš Frankfurto, Prahos, Brno, Pizos, Ciuricho, Karaliaučiaus, Maskvos. Temų spektras gana platus – nuo Donelaičio gyvenamo laikmečio ir aplinkos, nuo jo kūrybos interpretacijų iki jo laikų gastronominio konteksto ar grybų pavadinimų vertimo problematikos į italų kalbą.“

Filharmonijoje vyksiančią konferencijos dalį vainikuos šventinis vakaras, kurio metu bus įteikta Kalbos premija, žodį apie Kristijoną Donelaitį tars profesorė Viktorija Daujotytė, koncertuos Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir dirigentas Petras Bingelis), aktorius Dainius Svobonas. Programoje – giesmės, Algimanto Bražinsko, Vlado Švedo, Giedriaus Kuprevičiaus, Vidmanto Bartulio kūrinių chorui vėrinys. Konferencijos klausytojams koncertas nemokamas.