Koncertas-patyrimas „Vėlių nakties kelionė“

Ar žiemos pradžioje jaučiate ateinantį gamtos ir žmogaus nurimimo, apmąstymo metą? Gruodžio 4 d. Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje Kaune įvykęs autentiškas koncertas-patyrimas nukėlė į rimtį, susikaupimą ir tylią šviesą gaubiančią mūsų istorijos, tautosakos palikimą.

„Vėlių nakties kelionę“ dovanojo Emilija Bukytė (vokalas), Gabija Žilienė (kanklės) bei Augustinas Žilys (balsas, pasakotojas). Remdamiesi lietuvių etnografijos ir mitologijos tyrinėtojų Norberto Vėliaus, Jono Basanavičiaus, Juozo Kudirkos ir kitų surinkta tautosakine ir apeigine medžiaga jie papasakojo istoriją. Į ją dailiai įpynė ir rašytojo Mykolo Karčiausko bei Edgaro Lee Masters mintis, suskambusias vėlių balsais. Vakaro sumanytojai sako: „Šių tyrinėtojų ir kūrėjų įžvalgos atskleidžia, kad Vėlinių, Advento laikotarpis lietuvių kultūroje buvo dvasinės šviesos ir atsinaujinimo metas – kai tamsa ne baugino, o jungė, kai žmogus galėjo susitikti su praeitimi ir jos išmintimi, kad geriau suprastų savo dabartį.“

Šį turinį atlikėjai įgarsino, sekė pasakotojo balsu ir muzikos garsais. Koncerte skambėjo XX–XXI a. lietuvių kompozitorių Felikso Bajoro, Broniaus Budriūno, Laimio Vilkončiaus, Kazimiero Viktoro Banaičio vokaliniai kūriniai. Taip pat Martti Pokelos ir Timo Väänäneno, Bernardo Andreso, Matti Kontio instrumentinės kompozicijos. Vakarą kanklių garsais pradėjo, o balsu užbaigė lietuvių liaudies daina „Su dievais, laiminguo”, kurią su atlikėjais norėjosi niūniuoti drauge. Ji, rodos, palaimino susirinkusius klausytojus.

Vaizdingos Gabijos Žilienės improvizacijos net penkiomis skirtingomis kanklėmis, kuriomis atliepdama istoriją, ji išraiškingai verpė vakaro atmosferą ir garsinę minties giją. Jautriai Emilijos Bukytės įdainuoti lietuvių kompozitorių kūriniai perteikti išlaikant kūrėjų užkoduotą laikmečio sielą. Panyrant ir ramiai tekant su jais. Tai stipriai jautėsi klausant ir žvelgiant į atlikėjos skaidriai išgyvenamą pasaulį. Šį pasakojimą sukūręs ir į vientisą istoriją apjungęs Augustinas Žilys spinduliavo ramybę, iš toli žvelgiantį žinojimą. Žiūrovai išgirdo įtaigiai istorijoje įkomponuotą ištrauką iš „Žvaigždės poemos“ (aut. Mykolas Karčiauskas) bei Edgaro Lee Masters poetiškus monologus iš anapus „Spoon River Anthology“. Gabija Žilienė keisdama tradicines, bosines ir koncertines kankles tarsi padengė, užpildė „Vėlių nakties kelionių“ garsinę spalvą. Kiek netikėtai lietuviškame kontekste pasirinktos suomių kūrėjų Martti Pokelos ir Timo Väänäneno, Matti Kontio bei prancūzo Bernardo Andreso kompozicijos nejučia įsiliejo į lietuvišką garsovaizdį ir pasakojimo tėkmę, o atlikėjos skambesys ir charizma šildė širdį.

Iš tiesų, buvo matyti, kad tema renginio kūrėjams yra artima ir aktuali. Gyvas santykis su juos apjungusia istorija ir kompozicijomis leido žiūrovui dar labiau įsitraukti. Tai autentiškas trijų jaunų žmonių projektas, įgyvendintas jau antrąjį kartą. Anksčiau, lapkričio 26 d. Publika galėjo jį išvysti Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje. Renginys sumanytas siekiant puoselėti lietuvių protėvių mums perduotą išmintį, o ja sekant – atrasti ramybę. Iš dažnai greito ir garsaus postmodernaus pasaulio čia kviečiama panirti į belaikius klodus, kuriuose gera pabūti. Pristabdytas laikas, žiemos mistika ir žvakių šviesoje veikę atlikėjai tarsi atidaryta skrynia, iš kurios atsargiai ir pagarbiai ištrauktos žinios sklandė tarp ramių klausytojų žvilgsnių, susitelkimo. Tad norisi paklausti. Iki kito karto?