Rugsėjo 27 d. sostinės galerijoje „Kunstkamera“ įvyko LXXXIV Vilniaus aukcionas. Aukciono rinkinį sudarė 130 lotų, iš jų beveik 40 proc. buvo parduota, t.y. 50 lotų, iš kurių beveik pusė – su didesniu ar mažesniu kainos kilimu.
Aukciono rezultatai demonstruoja, kad kolekcininkai ir meno mylėtojai labiausiai pasitiki tvirtai į Lietuvos dailės istoriją įrašytais vardais: Antanu Žmuidzinavičium, Jonu Mackevičium, Jonu Buraču, Kaziu Šimoniu. Kalbant apie XX a. II p., paklausūs yra vadinamieji „tylieji modernistai“, tokie, kaip Leopoldas Surgailis, Vincas Kisarauskas, Leonardas Gutauskas, Algimantas Kuras, Jonas Švažas, Jonas Čeponis, Šarūnas Šimulynas, Algimantas Švėgžda. Dėmesio sulaukė Vincento Gečo, Leonardo Tuleikio, Dalios Kasčiūnaitės, išeivių Vytauto Igno, Prano Gailiaus ir Alfonso Dargio kūriniai. Nupirktos Vytauto Kašubos, Juozo Mikėno, Algio Lankelio skulptūros, taip pat 3 Salvadoro Dali ofortai.
Bene atkakliausiai varžytasi dėl Juozo Mikėno skulptūros „Pirmosios kregždės“ modelio (galutinis išdidintas variantas stovi prie NDG): jo kaina pakilo nuo 580 iki 1450 Eur. Kazio Šimonio „Erdvės laiptų“ kaina kilo nuo 1300 iki 3200 Eur. Vinco Kisarausko darbo „Natiurmortas su žaliu šešėliu“ kaina pakilo nuo 1600 iki 2250 Eur.
Kitas, LXXXV Vilniaus aukcionas įvyks gruodžio 6 d. Vilniuje, o kūriniai jam priimami iki spalio 30 d.
Faktai ir skaičiai:
5000 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduotas kūrinys: Antano Žmuidzinavičiaus „Paežeryje II“ (1918);
140 – pigiausiu aukciono lotu tapo nedidelis Petro Repšio ofortas „Šv. Mykolo bažnyčia“
1386 – po tiek eurų vidutiniškai vienam meno kūriniui išleido LXXXIV Vilniaus aukciono vertybes įsigiję dalyviai. 257 – tiek procentų kilo labiausiai geidžiamo aukciono loto, kuriuo tapo Kęstučio Grigaliūno šilkografija „Mėlynai oranžinis“, kaina. 20 – tiek procentų vidutiniškai kilo LXXXIV Vilniaus aukcione parduotų lotų kainos.