Įsteigtas Antano Gudaičio kūrybos fondas sieks atkurti ypatingą meno erdvę sostinėje

Antano Gudaičio paroda „Kompozicijos“ VDA parodų salėse „Titanikas“ artėja prie pabaigos. Kviečiame apsilankyti iki rugsėjo 29 d. (imtinai). Dirbame II – VI 12–18 val., taip pat dirbsime ir šį sekmadienį 12–15 val.

Lietuvių tapybos klasiko palikimas atsiduria naujų planų centre. Menininko artimųjų įkurtas Antano Gudaičio kūrybos fondas į ateitį žvelgia ambicingai ir tikisi per artimiausius keletą metų visuomenei atverti atkurtas A. Gudaičio dirbtuves.

Pasak fondo vadovės, menotyrininkės Algės Gudaitytės, ši organizacija siekia ne tik įamžinti, bet ir šiandienos kontekste aktualizuoti vieno iškiliausių Lietuvos dailininkų kūrybinį palikimą. Fondas sieks renovuoti, modernizuoti ir ekspozicijoms pritaikyti A. Gudaičio dirbtuves Vilniaus Kaštonų gatvėje, greta Žemaitės skvero.

„Turime viziją Vilniaus mieste sukurti gyvą ir gyvybingą kultūros erdvę, kuri būtų tiek šiuolaikiška, tiek turinti stiprią vertybinę praeitį“, – planais dalijasi A. Gudaitytė.

Kūrybinę dirbtuvę Vilniaus senamiestyje A. Gudaitis pasistatė savo paties lėšomis 1954 m. pagal architekto Eduardo Budreikos projektą. Šioje dirbtuvėje fondas saugo tapytojo kūrybinį palikimą, kurį sudaro virš 100 tapybos darbų, 600 piešinių bei grafikos darbų, interjerų dizaino, baldų projektai, scenografijos ir kostiumų eskizai.

Dirbtuvėje vietą turi ne tik meno darbai – čia saugoma unikali A. Gudaičio visą gyvenimą kaupta biblioteka, kurioje – net ir XIX a. išleistos knygos. Fondas taip pat saugo fotomenininko, A. Gudaičio žento Algimanto Kunčiaus kino bei fotografijų archyvą, susijusį su legendiniu tapytoju, jo artimaisiais ir gyvenamojo laiko kultūrine aplinka.

Sovietų okupacijos metais A. Gudaičio dirbtuvės buvo svarbi vieta reikštis laisvai minčiai. Tai buvo viena iš neoficialių kultūros erdvių, kur rinkdavosi įvairių sričių menininkai, filosofai, politikai; jose atvirai rodyti darbai, negalėję būti priimti į oficialias parodas. A. Gudaitis su svečiais dalindavosi prisiminimais iš tarpukaryje besimokant Paryžiuje praleistų metų – jo pasakojimai daugeliui tapo langu į Vakarų meno pažinimą.

Itin visuomenišką gyvenimą nugyvenęs tapytojas dėstė tuometiniame Dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija), kur tapo daugybės jaunų menininkų mokytoju ir įkvėpėju. Palaikymas jauniesiems kūrėjams, atvirumas šiuolaikiškoms idėjoms – dalis dailės klasiko pasaulėžiūros, kurią siekiama išsaugoti ir plėtoti atkurtose dirbtuvėse. Jas A. Gudaičio kūrybos fondo steigėjai sieks formuoti ne kaip memorialinį muziejų, o gyvą ir atvirą kultūros centrą.

„Norime, kad šių dienų poreikiams pritaikytos A. Gudaičio dirbtuvės taptų vieta, kurioje menas susitinka su žmonėmis, kurioje vyksta parodos, paskaitos, diskusijos, kino peržiūros, knygų pristatymai. Mums svarbu neapsiriboti vien tik A. Gudaičio kūryba, bet rodyti ir jo mokinių darbus, kviesti kitus menininkus, ypač – jaunuosius, kurie galėtų prisidėti prie šios vietos gyvybingumo“, – pasakoja A. Gudaitytė.

Jau šį rudenį planuojamas ekskursijų po Vilniaus miestą apie A. Gudaitį startas. Per artimiausius penkerius metus planuojama menininko dirbtuves rekonstruoti ir atverti visuomenei, įrengti nuolatinę ekspoziciją. Per šį laikotarpį taip ketinama parengti medžiagą naujo A. Gudaičio tapybos ir piešinių albumui, surengti retrospektyvinę šio autoriaus parodą.

Šeimos narių iniciatyva veikiantis fondas viliasi sulaukti prie šios vizijos norinčių prisidėti bendraminčių. Organizacija sieks pritraukti draugus, mecenatus ir partnerius, kurie būtų atviri bendradarbiavimui atveriant naują kultūros vietą Vilniuje.

Daugiau apie Antano Gudaičio kūrybos fondą: www.gudaitis.lt