Šiuolaikinio šokio asociacija pristatė rekomenduojamus atlygius šokio menininkams: kiek turėtų uždirbti šokėjas?

2023 m. gruodžio 18 d. Šiuolaikinio šokio asociacija (ŠŠA) „Menų spaustuvėje“ surengė rekomenduotinų atlygių šokio menininkams tyrimo pristatymą bei diskusiją. Renginyje dalyvavo šiuolaikinio šokio bendruomenė bei kiti kultūros lauko atstovai, kuriems rūpėjo sužinoti, ne tik kiek turėtų uždirbti šokėjas Lietuvoje, bet ir atsakyti į klausimą kaip prisidėti prie šokio srities tvarumo ir vystymosi.

Prieš pristatant rekomenduotinų atlygių šokio menininkams tyrimą, ŠŠA narės Giedrė Kirkilė bei Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė aptarė iki tol su menininkų emocine bei ekonomine būkle susijusius tyrimus. 2021 m. Nacionalinė kultūrinių ir kūrybinių industrijų asociacijos (Rusnė Kregždaitė) ir Ateities visuomenės instituto (Erika Godlevska) atliktas menininkų socialinės ir kūrybinės būklės tyrimas atskleidė, kad vos 20,85 proc. kūrėjų gali pragyventi vien iš kūrybinės veiklos, beveik 96 proc. bent dalį savo laiko skiria darbui be atlygio, o beveik 76 proc. menininkų kūrybinei veiklai naudoja asmenines lėšas.

„Menininkų padėtis tokia, kad turime bėgioti tarp daug darbų, jog kažką turėtume“, – sako choreografė, šokėja G. Kirkilė. ŠŠA narės teiginį patvirtina ir 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos (LKT) teisingo atlygio už kūrybą tyrimas, kurio išvados teigia, kad visose kūrybos srityse dominuoja nedideli atlygiai. Bendrai visų sričių vienam kūrėjui vidutiniškai skiriamas atlygis neperžengia 800 eurų ribos.

Ir nors tyrimas teigia, kad lyginant su visomis meno sritimis, būtent šokio srityje mokami didžiausi atlyginimai, G. Kirkilė atkreipia dėmesį į LKT tyrimo trūkumą – atlygiai nesusieti su laiko vienetu, todėl nelygintini nei tarpusavyje, nei su šalies darbo užmokesčio rodikliais. „Ką reiškia 700 eurų už projektą – ar buvo dirbama savaitę, ar mėnesį?“, – klausimą kėlė G. Kirkilė.

Rekomenduojamų atlygių šokio menininkams tyrimą ŠŠA inicijavo 2021 m. Jo siekis – prisidėti prie šokio menininkų ekonominės būklės gerinimo, o tuo pačiu – visos šokio srities tvarumo bei vystymosi, padėti tiek kūrėjams, tiek užsakovams orientuotis dėl atlygių bei pagrįsti teikiamų paraiškų biudžetus. „Panagrinėjome kitų šalių patirtį, apklausėm menininkus dirbančius užsienyje, išanalizavome dokumentus ir norėjome padaryti gana paprastą atlygių lentelę, kuri galėtų būti atpirties tašku ir ateityje kisti, atsižvelgiant į kylančius probleminius klausimus“, – sako tyrimą atlikusi L. Puodžiukaitė-Lanauskienė.

Tyrime išskirtos 3 dalys: atlygiai atlikėjams, atlygiai choreografams bei atlygiai už pamokų ir seminarų vedimą. Kiekvienoje dalių pagal šokio patirties laikotarpį išskirtos 3 asmenų grupės, o atlygio atlikėjams dalyje išskirtas ir atlygis neprofesionalams. Tyrimą atlikusios ŠŠA narės neslėpė, jog teko gerokai pasvarstyti, ar atlygis turėtų būti vertinamas pagal atliekamą rezultatą, ar laiko vienetą. Šokėjai dažniausiai dirba pagal individualios veiklos ar autorines sutartis bei parduoda rezultatą, tačiau parengti rekomenduojamus atlygius pagal jį pasirodė pernelyg komplikuotas modelis, tad atsispirta nuo laiko vieneto.

Ruošiant rekomenduotinus atlygius atsižvelgta ir į tai, kad šokėjų darbas pasižymi padidinta fizine ir psichine įtampa. Atlikėjai turi nuolat palaikyti tinkamą fizinę ir kūrybinę formą, investuoti į kvalifikacijos kėlimą bei savo sveikatą. Dėmesys kreiptas ir į vidutinį šalies darbo užmokestį bei tai, jog projektinis darbas yra laikino pobūdžio ir neužtikrina nuolatinių stabilių pajamų.

„Rekomenduojamų atlygių šokio menininkams pristatymas yra pirmas žingsnis, siekiant prisidėti prie šokio srities tvarumo, bet pagrindinis klausimas – kas toliau?“, – po tyrimo pristatymo kalbėjo ŠŠA pirmininkė Agnietė Lisičkinaitė. Diskusijoje skirtingi kultūros lauko atstovai išreiškė nuomonę, kad rekomenduotinų atlygių parengimas šokio menininkams yra sveikintinas žingsnis: „Sistemiškai kalbėti apie atlygius – svarbu. Meno negalima interpretuoti niekaip kitaip kaip tik darbo, už kurį privalu mokėti, net jei biurokratinio aparato akimis tai prilyginama vien mūzų žaismui“, – teigė Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narys Tadas Šarūnas. Tuo tarpu menininkas Denisas Kolomyckis teigė, kad apie šokio menininkų ekonominę ir socialinę padėti paraleliai turi būti kalbama tiek bendruomenėje, tiek politinėje srityje, o rekomenduotinų atlygių lentelė pasitarnaus ir kitoms organizacijoms.

Šiuolaikinio šokio asociacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė