7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

„Frankenšteino kompleksas“ NKDT

Pagal NKDT inf.
Nr. 2 (1409), 2022-01-14
Kronika
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.

Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) metus pradėjo išskirtine premjera – kartu su Latvijos „Dirty Deal“ teatru sukurtu „Frankenšteino kompleksu“. Kuriant spektaklį dalyvavo ne tik dramaturgas Kārlis Krūmiņis, režisierius Valteris Sīlis, aktoriai, bet ir dirbtinis intelektas (DI), o tiksliau – Elonui Muskui priklausančios tyrimų laboratorijos OpenAI sukurtas įrankis GPT-3 (Generative Prie-trained Transformer), gebantis generuoti tekstą, beveik neatskiriamą nuo žmogaus sukurto teksto.

 

Sausio 9 d. žiūrovai turėjo galimybę pamatyti, kaip veikia DI ir žmogaus kūrybinis bendradarbiavimas, o kartu pasinerti į moralines ir egzistencines dilemas, kurios staiga pasirodo, kai į teatrinę kūrybą įsiterpia nežmogiškos prigimties būtybė, neapibrėžiamas partneris, kartu savas ir svetimas, elementarus ir mistiškas.

 

Spektaklis „Frankenšteino kompleksas“ – tarptautinės koprodukcijos rezultatas, jame vaidina du latvių ir du NKDT aktoriai, bendraujantys angliškai, nes tai kalba, kuria jie gali susišnekėti su DI sistema ir tarpusavyje, žiūrovams taip pat siūlomi lietuviški surtitrai.

 

Spektaklis kuria dramaturginę intrigą ne vien dėl savo neįprastų kūrybinių metodų, panaudodamas prie neaprėpiamų interneto duomenų šaltinių prijungtą, nuolatos besimokančią, vis geriau mus pažįstančią ir imituojančią, labai greitą ir efektyvią kūrybinę mašiną. Svarbiau, kad jame paliečiamos retai teatre analizuojamos temos ir konstruojamas sukrečiantis mūsų pačių – žmonijos – kolektyvinis portretas.

 

Pirmiausia DI priverčia mus iš naujo užduoti klausimą: kas yra kūrybiškumas? Ar jis būdingas tik žmogui, ar mašinos irgi geba būti kūrybingos ir iš ko jos to semiasi? Komentuodamas kūrybinį procesą dramaturgas Krūmiņis teigė, kad darbas su GPT-3 programa priminė pokalbius IRC (Internet Relay Chat) platformoje: „Tai man priminė senus laikus, kai žmonės šnekučiavosi IRC pokalbių platformose. Įeini į pokalbį, o priešais – kažkoks nepažįstamasis. Jūs jo nepažįstate, jis – jūsų, tiesiog pradedate kalbėti. Vienintelis skirtumas – žinojimas, kad šioje pokalbių platformoje nepažįstamasis nėra tikras žmogus. Bet atvirai sakant, jei šis pokalbių robotas patektų į tikrą IRC pokalbių kambarį, būtų sunku atskirti, kuris iš visų tikrų nepažįstamų žmonių yra netikras. Kita vertus, darbas su programa buvo tarsi darbas su studentu. Daviau jam užduotis, jam kažkas nepavykdavo arba pavykdavo, bandžiau analizuoti jo darbus ir komentavau, tikėdamasis, kad jis iš to pasimokys. Pradėjau geriau suvokti, kaip jis supranta užduotis, kitaip tariant, kaip turėčiau programuoti mašiną. Mentoriaus darbo dalis – jis turi rasti, kaip pasikalbėti su savo mokiniu, kad pasiektų geresnių rezultatų. Būdamas Latvijos kultūros akademijos dėstytoju mačiau šimtus, gal net tūkstančius blogų etiudų, pasiūlymų, idėjų, nesėkmių ir laimėjimų. Su DI buvo panašiai. Žinoma, į DI „egzaminą“ teatro spektaklio pavidalu stengiausi įtraukti geriausiai pavykusius rezultatus, nors kartais jo tekstų skaitymas prilygo knaisiojimuisi šiukšlėse.“

 

Pasak dramaturgo, DI mašinos veikimas taip pat priminė teatrą. Pavyzdžiui, pokalbių robotas gali priminti ir aktorių, – abu bando sukurti tikro personažo iliuziją, – ir teatrą apskritai, nes kuria tikrovės iliuziją, bando rasti chaose kažkokią tvarką ir savo egzistencijos prasmę.

 

Komentuodamas spektaklį režisierius Sīlis akcentavo moralinius klausimus ir dviprasmybes: „Šis spektaklis pareikalavo gana skrupulingo darbo, kad būtų galima patekti į dar gerai nežinomą teritoriją. Vadovavomės vienu svarbiu orientyru – kiekvienai DI parašytai eilutei suteikti kuo daugiau širdies šilumos ir žmogiškumo. Nežiūrėjome formaliai ar ironiškai, norėjome būti nuoširdūs, kad šis spektaklis pavyktų. Mes neretai įsivaizduojame, kad galėtume sukurti kažką, kas būtų geriau už mus, bet tie, kurie kuria šias programas, yra tie patys ydingi žmonės. Sukūrus geresnį gyvenimą visada atsiranda nenumatytų pasekmių, kurių negalėjome tikėtis. Niekas negalėjo nuspėti, kad naudojant sintetinius audinius ir skalbiant juos skalbyklėse vandenynai bus užteršti mikroplastiku, tačiau būtent taip nutiko. Mums labai gerai sekasi išradinėti, kurti ir pildyti savo norus – tai yra buvimo žmogumi dalis. Negalime sustabdyti tobulėjimo visose gyvenimo srityse, tačiau visada yra tam tikrų trūkumų. Šis DI nėra protingesnis už mus, nėra koks nors išmintingas orakulas, tačiau, kadangi jis naudoja tiek daug informacijos, kad sukurtų savo tekstus, jis atspindi žmones, kas mes esame. Kartais veidrodis mums rodo vaizdą, kuris nėra pats maloniausias.“

Žymos:
Pagal NKDT inf.,
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.