Sėkmingai augantis fortepijoninis duetas

Sunku būtų teigti, kad Lietuvoje muzikavimas fortepijoniniu duetu yra labai paplitęs, nors tikrai yra ką išskirti ir paminėti. Pavyzdžiui, vieną žymiausių XX a. antros pusės Lietuvos fortepijoninių duetų Liudą ir Kęstutį Grybauskus, taip pat dabar koncertuojančius Rūtą Rikterę ir Zbignevą Ibelhauptą. Mielai duetu skambina Sonata ir Rokas Zubovai, broliai Bazarai. Deja, Lietuvą dėl studijų (ar po jų) paliko dar keletas ryškesnių fortepijoninių ansamblių – Dainius ir Asta Vaičekoniai (JAV), Giedrė Žalytė-Lutz bei Rimvydas Kisevičius (Vokietija), Vilija Poškutė ir Tomas Daukantas (Šveicarija). Ansamblinį muzikavimą itin propagavo profesorės Veronika Vitaitė ir Ramutė Vaitkevičiūtė.

Utenoje jau keletą metų yra organizuojamas V. Vitaitės vardo fortepijoninių ansamblių konkursas, dar seniau gyvuoja konkursas Elektrėnuose „Skambinu su draugu“. Virš 20 metų organizuojamas ir fortepijoninių ansamblių festivalis „Šokių pasaulyje“. Sveikintina, kad 21-ąjį kartą šiemet vyksiantis tarptautinis konkursas Druskininkuose „Muzika be sienų“ taip pat turi ansamblinio muzikavimo kategoriją. Beje, grojimas ansamblyje labiau propaguojamas bei mėgstamas paprastose muzikos mokyklose, nei profesionalų kalvėse – Lietuvos muzikos gimnazijose. Tam tiesiog neskiriama papildomų valandų. Tai keista. Kai tuo tarpu pasaulyje lyderiaujančioje rusiškoje mokykloje grojimas fortepijoniniame ansamblyje nuo penktos klasės yra privalomas. Gal tai ir yra priežastis, kodėl Lietuva dabar turi vos kelis profesionalius fortepijoninius duetus? Muzikos mokyklose drauge muzikavę vaikai išsisklaido kas sau, o būsimi profesionalai tiesiog nepratinami prie tokio muzikavimo. Tiesa, Muzikos ir teatro akademijoje studijuojantys pianistai jau jungiasi į duetus, bet dėl dėmesio stokos šiai disciplinai retai kada išauga į konkurencingus pasaulyje duetų atlikėjus.

Mūsų kaimynai latviai dar sovietmečiu turėjo puikiausią fortepijoninį duetą, kuris atstovavo Latviją visame pasaulyje – tai „Riga Piano Duo“ su jo nariais Nora Novak bei Raffiu Charadžanianu (armėnų kilmės pianistu). Jie įrašinėjo plokšteles, inspiravo šiuolaikinius autorius kurti šiam žanrui ir, beje, itin artimai bendradarbiavo su mūsų kompozitoriumi Vytautu Barkausku. Tiesa, sovietmečiu Lietuva galėjo didžiuotis stulbinančiais styginių kvarteto pasiekimais visame pasaulyje, tad gal tokiai mažai šaliai to lyg ir užteko?

Žvelgiant į netolimą praeitį, ypač nustebino ir sušildė dviejų brolių Lucaso ir Arthuro Jussenų iš Olandijos pasirodymas Vilniaus festivalyje 2018 m. Publikos ovacijos įrodė, kad esame pasiilgę tokio žanro muzikos. Nors broliai Jussenai sėkmingai koncertuoja ir atskirai, vis tiek jų pavardės labiau siejamos su fortepijoniniu duetu. Norėtųsi pasvajoti, kad galbūt kada nors Lietuvos scenoje išgirsime ir dviejų seserų iš Gruzijos Khatios ir Gvantsos Buniatišvili pasirodymą (Khatia viena, beje, jau koncertavo Vilniaus festivalyje). Sakoma, jog giminingus ryšius turintys atlikėjai natūraliai yra gamtos apdovanoti ypatingu vienas kito pojūčiu ir bendru „muzikiniu kvėpavimu“.

Norėtųsi puoselėti viltį, kad turime galbūt ateities fortepijoninį duetą. Puiki žinia redakciją pasiekė iš Sankt Peterburge jau 26-ą kartą vykusio dviejų turų fortepijoninių ansamblių konkurso „Brat i sestra“. Tai vienas iš prestižinių šio žanro konkursų, organizuojamas žinomos pianistės L. A. Bruk ir Sankt Peterburgo A. Gerceno muzikos, teatro ir choreografijos instituto, visada sulaukiantis pačių stipriausių dalyvių iš viso pasaulio. Šiais metais Lietuvą konkurse atstovavo seserys Kaja ir Klėja Kašubaitės. Savo amžiaus grupėje seserys laimėjo pirmąją vietą, ir, negana to, pirmą kartą (!) per 26  konkurso istorijos metus, joms buvo įteiktas visų amžiaus kategorijų Grand Prix bei piniginė premija. Tai didžiulis įvertinimas jaunosioms pianistėms. Savo asmeninius sveikinimus bei simpatijas konkurso socialiniuose tinkluose viešai išreiškė ir žiuri pirmininkas prof. Igoris Taimanovas ir žiuri narys Raffis Charadžanianas.

Beje, tai ne pirmas seserų Kašubaičių laimėjimas. Jų duetas jau yra įvertintas 14 pirmųjų vietų bei 3 Grand Prix konkursuose Lietuvoje, Ukrainoje, Italijoje, Estijoje, Austrijoje, Rusijoje (Maskvoje ir dabar Peterburge). Po laimėto Grand Prix 2020 m. konkurse „La CvArt“ Lvove, Ukrainoje, 2021 m. pavasarį joms buvo įteiktas viso 2020-ųjų metų sezono Didysis prizas. Ir Kajai, ir Klėjai puikiai sekasi ir kaip pianistėms-solistėms – jų laimėjimų „krepšelyje“ 8 Grand Prix ir arti 60 pirmų vietų, laimėtų JAV, Rusijoje, Ispanijoje, Serbijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Italijoje, Prancūzijoje, Indonezijoje, Austrijoje ir kt. Artimiausiuose seserų Kašubaičių planuose – pasirodymai su dviem orkestrais Klaipėdoje ir Vilniuje, žinoma, dalyvavimas konkursuose bei naujų programų rengimas. Norėtųsi Kajai ir Klėjai palinkėti ne tik kantrybės ir stiprybės augant kaip pianistėms, bet ir sėkmės būti išgirstoms platesnės publikos bei kuo greičiau būti pastebėtoms profesionalių muzikos vadybininkų.