7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Kultūra Covid-19 viruso akistatoje – būti ar nebūti?

Ieva Čepaitė
Nr. 11 (1332), 2020-03-20
Kronika

Covid-19 pakeitė visą pasaulį. Tiesiogiai ar netiesiogiai jis palietė kiekvieną iš mūsų. Didžiausias dėmesys ir prioritetas dabar – sveikatos ir gyvybių išsaugojimas. Kultūros ir kūrybinė industrija taip pat patenka į rizikos grupę – visi dirbome apsupti daugybės besikeičiančių žmonių, kai virusas jau plito. Tačiau ne tik dėl to dabar pergyvena visa industrija – daugelio kuriančių ir dirbančių šioje industrijoje žmonių, koncertinių salių, teatrų, naktinių klubų, kino teatrų, galerijų, kitų kultūrinių ir kūrybinių erdvių ateitis pakibo ant plauko. 

 

Visi renginiai, koncertai, festivaliai atšaukti, teatrai, muziejai uždaryti, galerijos – irgi. Dėl Covid-19 viruso didelė dalis kultūros, meno ir kūrybinių industrijų lauko neteko galimybės dirbti ir gauti pajamas. Didelė dalis renginių ir kitų sektoriaus veiklų, yra organizuojama nevyriausybinių kultūros organizacijų ir privataus verslo – jie nukentės labiausiai. 

 

Tokios šalys kaip Didžioji Britanija, Danija, Vokietija, Italija, Lenkija, netgi Latvija, išskiria kūrybinį sektorių kaip vieną pažeidžiamiausių ir tam planuoja specialias gelbėjimo priemones.

 

Pavyzdžiui, Vokietijos kultūros ministrė Monika Grütters pasidžiaugė, kad dalis lėšų, skirtų ekonominiams padariniams, sukeltiems koronaviruso pandemijos, šalinti, atiteks ir kūrybiniam sektoriui. Anot jos, „kultūra nėra puošmena, ji itin svarbi socialiniams ryšiams palaikyti, kas dabar aktualu kaip niekad anksčiau. Priemonės turi būti taikomos tiek kultūros institucijoms, tiek menininkams ar individualiai dirbantiems kūrybinių ir kultūrinių industrijų atstovams.“

 

Matydama didžiulį sektoriaus atstovų nerimą, Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija inicijavo apklausą, kaip susiklosčiusi situacija paveikė  jų finansinę padėtį bei kokios priemonės jiems šiuo metu galėtų padėti. Apklausos apibendrinimas ir raštas su pasiūlymais buvo pateikti Seimui ir Vyriausybei, čia norime pristatyti, kokią padėtį išvydome.

 

Skėtinės asociacijos inicijuotoje apklausoje duomenis per keletą dienų pateikė virš 1200 respondentų, iš jų – 420 įmonių, dirbančių kultūros ir kūrybos sektoriuje (viešosios įstaigos, uždarosios akcinės bendrovės bei mažosios bendrijos), turinčių nuo 2 iki daugiau nei 80 darbuotojų, pagal individualias veiklas ir verslo liudijimus dirbančių  – virš 800 respondentų. Iš esmės, kartu su organizacijose dirbančiais žmonėmis, apklausa reprezentuoja ne mažiau kaip 4000 šio sektoriaus atstovų. Duomenys toliau pildomi, tačiau jau dabar galima pateikti bendrąsias tendencijas.

 

„Tai, kad per tokį trumpą laiką surinkome tiek duomenų, rodo didžiulį šios problemos mastą. Iš kitos pusės – kultūros ir kūrybinė bendruomenė labai susivienijo. Manome, kad kultūra ir kūrybiškumas ilgą laiką buvo nepakankamai įvertinti dėl savo indėlio tiek į ekonomiką, tiek į socialinius santykius, poveikio sveikatai ir gerai emocinei būsenai. Net neabejojame, kad ateityje kūrybiškumo svarba tik didės. Ypač tai akivaizdu šiomis dienomis. Tačiau dabar norime atkreipti dėmesį į itin sudėtingą šio sektoriaus padėtį“, – teigia Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos pirmininkė Živilė Diavara.

 

Pagal turimus duomenis dėl Covid-19 viruso sukeltos ekstremalios situacijos buvo atšaukta virš 5000 renginių, kuriuose darbo neteko ne tik pagal darbo santykius dirbantys, bet ir laisvai samdomi darbuotojai. Apie pusę tiek renginių planuojama perkelti arba jie irgi bus atšaukti, o gal įgis kitą formą. Grąžintinų bilietų į atšauktus ar perkeltus renginius suma (kol kas) sudaro beveik 8,1 mln. eurų. Organizacijų negautos suplanuotos pajamos gali siekti apie 9 mln. eurų, o individualiai dirbančių – apie 3,8 mln. eurų. Dėl ekstremalios padėties valstybėje organizacijos patyrė apie 6 mln. eurų nuostolio, kartu su pagal verslo liudijimus ir individualią veiklą dirbančiais – virš 8 mln. eurų nuostolio (nuostoliai buvo skaičiuojami, numatant 1 mėnesio karantiną).

 

Pavojaus signalas įsijungė, išvydus, kiek apklausos dalyvių sustabdė savo veiklą: paaiškėjo, kad sektorius nėra pasirengęs ekstremalioms situacijoms ir neturi tam skirtų rezervų (virš 90 proc. respondentų).  O tai gali reikšti, kad jei karantinas užsitęs ir jei nebus imtasi atitinkamų priemonių, grįžę mes matysime visai kitokią Lietuvą.

 

Šiuo metu veiklą visiškai sustabdė beveik 65 proc. respondentų, dar apie 32 proc. – ženkliai ją apribojo, nuotoliniu būdu gali dirbti 2,6 % ir tik 1,1 proc. galėjo nestabdyti savo veiklos. Kol kas. Šiuo metu planuojama atleisti apie 1500 darbuotojų.

 

Į klausimą, kiek laiko galėsite išsilaikyti, jei krizė užsitęs, apie 85 proc. respondentų atsakė, kad veiktų 1-2 mėnesius. Virš 30 proc. nurodė, kad išsilaikys nepilną mėnesį, ir vos 3,6 proc. gyvuotų ir po pusmečio.

 

Šie duomenys rodo, kad reikia kuo skubiau imtis visų įmanomų priemonių, kurios padėtų išsilaikyti kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriui, generuojančiam 2,3 proc. šalies BVP.

 

„Po Vyriausybės pateikto priemonių plano matome, kad dalis problemų gali būti sprendžiamos. Ir bent jau didelės panikos, kad didžioji sektoriaus asmenų dalis liks be būtiniausių išgyvenimui poreikių užtikrinimo, nėra. Labai džiugu, kad meno kūrėjų prastovoms apmokėti bus skirtos papildomos lėšos, ir kad bus padėta išsaugoti darbo vietas, prisidedant valstybei. Tačiau tai toli gražu neišsprendžia labiausiai nukentėjusių ir visiškai pajamų šaltinius praradusių renginių organizatorių ir kultūrinių organizacijų padėties, nes atlygis darbuotojams tėra dalis problemų, kurias sukėlė Covid-19 virusas. Tai sakytina ir apie visus smulkiuosius verslininkus, dirbančius prekybos ir paslaugų sferoje. Ypatingai neapsaugotas yra nevyriausybinis ir privačiai veikiantis kultūros sektorius – jis tiesiog nepajėgus vienas pats atlaikyti tokių nuostolių, juolab, kad ir veiklos atstatymui reikės laiko. Jo tikrai reikės. Kultūros žemėlapis dabar kaip kortų namelis. Juk turime galvoti ir apie ateitį, kai visi išeisime iš šios krizės”, – teigia Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos pirmininkė Živilė Diavara.

 

Pasak ekspertės dr. Erikos Godlevskos: „Kūrybinis sektorius yra pažeidžiamas ir nepasiruošęs tokiam staiga ištikusiam smūgiui. Dabar visa kūrybinė bendruomenė sutelktai analizuoja kitų šalių patirtis ir teikia siūlymus Vyriausybei ir Seimui, bendradarbiauja su Lietuvos Kultūros Ministerija ir Lietuvos Kultūros Taryba. Tikimės iš Vyriausybės palaikymo ir priemonių paketo, kuris padės sektoriui atsigauti. Rengiam siūlymus, konsultuojamės su sektoriumi ir užsienio ekspertais.“

 

 

 

 

Žymos:
Ieva Čepaitė,