Kipro Dubausko paroda „Imk, kiek paneši“ galerijoje „Ex Elettronica“ Romoje

„Imk, kiek paneši“ („Take as much as you can carry“) – pirmoji lietuvių menininko Kipro Dubausko personalinė paroda Italijoje. Tai yra legalumo ir nelegalumo bei meno rinkos mechanizmų apmąstymas, taip pat ir meninis bandymas suartinti du geografiškai tolimus pasaulius. Paroda susideda iš nedaug elementų. Didžiausią įspūdį palieka įtaigi įvietinta instaliacija – oranžinis vamzdis, vienas iš tų klasikinių, naudojamų vandentiekiui, eksponuojamas taip, kad sujungtų galerijos erdvę su išore, kur pastatytas motociklas. Menininkas bando sąveikauti su Romos aplinka sukurdamas tiesioginę, bet filtruojančią jungtį, leidžiančią žiūrovui pro galerijos langą „šnipinėti“ jo režisuotą filmą tokiu pat pavadinimu kaip paroda, kurtą tarp Vilniaus ir Krokuvos 16 mm juostoje ir projektuojamą ant  holografinio ekrano. Filmas neturi siužeto ir yra sudarytas iš vaizdų, akcentuojančių dviejų iš pirmo žvilgsnio identiškų vietų atitikimus (efektas, kurį sustiprina paradoksalus pasirinkimas Krokuvoje filmuoti Vilniaus vardu pavadintoje gatvėje, o Vilniuje – Krokuvos vardu pavadintoje gatvėje).

Kipras Dubauskas susieja Romą su šiais dviem miestais per upės simbolį – prie jos jis grįžta keletą kartų ir filme, ir galerijos, įsikūrusios netoli Tibro upės, prieigose. Šią mintį patvirtina ir ekspozicinė erdvė, išpuošta kvepiančiomis bambukų nendrėmis, menininko nukirstomis per Romą tekančios upės pakrantėse.

Atvykęs iš miesto periferijos ir išbandęs graffiti meną, Kipras Dubauskas papildo parodą serija užrašų ant popierinių juostų. Tai gatvės slengo teiginiai, pavyzdžiui, „Imk kiek paneši“ – kaip raginimas pasiimti viską, kas įmanoma. Šitaip lankytojui siūloma išgyventi šią parodą kaip visų įmanomų patirčių pasisavinimo pašlovinimą, o ne žvilgsnį į nelegalų pasaulį priemiesčiuose.

Lietuvos meno rinka dar labai jauna – atrodo, kad šalyje nėra privačių kolekcionierių arba galerijų, vienintelis būdas parduoti yra oficialūs valstybinių muziejų įsigijimai. Atvykęs į šalį, kur meno rinka veikia pagal nustatytas ekonomines taisykles, menininkas ir vėl žaidžia ant legalumo ir nelegalumo ribos leisdamas neidentifikuotam individui, priklausančiam tautinėms mažumoms, po truputį pasisavinti motociklo „Malaguti“, pastatyto priešais galeriją, dalis. Motociklas, pagamintas Italijoje ir, ilgai naudotas Lietuvoje, grįžta į kilmės šalį tam, kad būtų savotiškai „apiplėštas“ vykstant normaliems komerciniams mainams – įvairios dalys buvo iš anksto pažymėtos UV markeriu. Taip pat pažymimi parodos lankytojai, nors ir kiek asmeniškiau – ant odos, kad taptų meninių mainų grandinės dalimi.

Straipsnis paskelbtas „Exibart.com“ 2016-06-23.

Paroda atidaryta gegužės 19 d. ir veiks iki liepos 30 d. galerijoje „Ex Elettronica“ (Vicolo di Sant’ Onofrio, 10 Roma).