Vargonų muzika susikaupimo valandą

2016 m. balandžio 17 d. 13.30 val. Šv. Kazimiero bažnyčioje vyko vargonų muzikos koncertas. Grojo vargonininkė Gražina Petrauskaitė (g. 1990). Kilusi iš Biržų krašto, vargonų studijas baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, atlikėja aktyviai koncertuoja ir Lietuvoje, ir užsienyje. Šį kartą ji pasirinko trijų kompozitorių kūrinių programą: vokiečių baroko muzikos meistro D. Buxtehude’s, kurio kūriniai pasižymi sodria harmonija, užburiančiom melodijom; romantiko, neoklasiko M. Regerio bei jaunos lietuvių kompozitorės Liaudos Vaitkūnaitės. Skambėjo D. Buxtehudes Tokata F-dur (Bux 156),  Preliudas ir fuga g-moll (Bux156), M. Regerio Preliudas „Ach bleib mit deiner Gnade“, op. 135a, ir Melodija B-dur bei Liaudos Vaitkūnaitės „Malda“, Fantazija ir fuga.

Kompozitorės Liaudos Vaitkūnaitės kūrinių galima išgirsti šiuolaikinės muzikos festivaliuose, koncertuose bažnyčiose. Profesionali vargonininkė ir kompozitorė, baigusi Osvaldo Balakausko klasę, papildo palyginti negausų lietuvių muzikos vargonams repertuarą. Dar šių metų kovo 19 d. koncerte iš ciklo „Muzikos valanda Vilniaus Universiteto Šv. Jonų bažnyčioje“  skambėjo  L. Vaitkūnaitės „Stabat Mater“ sopranui, smuikui ir vargonams. Kaip kompozitorė yra pasakiusi, „kūryboje netoleruoju agresijos, o pagrindinį dėmesį skiriu sąskambio ir melodijų santaikai“. Jos „Malda“ patvirtina išsakytus žodžius. Kūrinys spinduliuoja šviesa. Paslaptinga dieviško tembro melodija pertraukiama paslaptingomis pauzėmis. Muzika plėtojama nuosekliai, vis kylant aukštyn ir papuošiant žėrinčiais akordais. Skaidriame fone besiveržiančią melodiją nutraukia trumpos frazės, skambėjusios pradžioje. Tarsi nusiraminimas ir Dievo palaimos pajauta.

Fantazija ir fuga skambėjo pirmą kartą. Šis kūrinys vientisas, kupinas susikaupimo, rimties ir abejonių, galbūt perspėjimų. Vis pasikartoja signalai, panašūs į traukinio švilpimą. Girdisi neramūs, įkyriai pasikartojantys motyvai. Gan sodri faktūra, žemi tembrai tarsi plukdo tamsos, nežinomybės upe.

Ir fantazija, ir fuga sukurtos pagal tą pačią sąskambių schemą, tačiau turi skirtingus charakterius. Fantazija – improvizacinio pobūdžio. Jos tema, su polėkiu kylanti aukštyn, plėtojama iki kulminacijos. Fuga – konkretesnės, griežtesnės ir labiau koncentruotos formos. Ji yra neįprastai lėta, jo tėkmė be kulminacijos, tačiau ji turi dramaturgiškai įtaigią generalinę pauzę, panaudotą prieš reprizą. Lyg iš pradžių grįžtanti tyra vienbalsė melodija, paskęstanti balsų jūroje, tarsi primena, kad viskas sukasi ratu ir nuolat kartojasi. Kūriniai sulaukė klausytojų dėmesio, publika šiltai juos priėmė.