Žvarbų ir ankstyvą gruodžio 8 dienos sekmadienio vakarą į tuščią ir neįprastai tylią Naujosios Vilnios muzikos mokyklą pradėjo rinktis žmonės. Kai kurie jų – pirmą kartą savo gyvenime atėjo į klasikinės muzikos koncertą.
Tą vakarą gimtojo rajono gyventojams, savo buvusiems mokytojams, mokiniams, draugams ir visiems kitiems muzikos mylėtojams, Kalėdinį muzikos stebuklą dovanojo vienas talentingiausių šios mokyklos absolventų, violončelininkas, dabar Sankt-Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos studentas Dmitrijus Berezinas su kolegėmis.
Dmitrijus su tos pačios konservatorijos aspirantėmis – smuikininke Anna Dmitrijeva ir pianiste Mane Davtian, buvo pakviesti dalyvauti Latvijoje vykstančiame festivalyje ,,Vieningi įvairovėje“. Šį kasmetinį, jau 11-ąjį kartą Rygoje gruodžio 4-7 dienomis vykstantį festivalį, rengia legendinio fortepijoninio dueto ,,Rygas duo“ (ne kartą koncertavusio ir Lietuvoje) narys, menotyros mokslų daktaras – Rafis Haradžanianas.
O būti taip arti savo gimtojo miesto Vilniaus ir neparodyti jo draugėms? O jeigu atvažiuoti, tai kaipgi be dovanų? Taip ir gimė koncerto – dovanos, koncerto – sugrįžimo idėja... Naujosios Vilnios muzikos mokyklos didžioji salė buvo pilnutėlė. Koncertą organizavo ir vedė Dmitrijaus mama – taip pat muzikė Elena Berezina. Ji visus klausytojus žavėjo savo nuoširdumu, iškalba bei sugebėjimu įdomiai, išsamiai ir intriguojančiai pristatyti programą. Jos dėka koncertas darė edukacinio ir šilto renginio įspūdį. Koncertą pradėjo Dmitrijus, kuris prieš aštuonerius metus čia griežė paskutinį savo solinį koncertą. Kaip džiugu buvo matyti į sceną drąsiai žengiantį jau suaugusį ir meniškai subrendusį muziką. Savo pasirodymą jis pradėjo atlikdamas Žigą iš J. S. Bacho siuitos violončelei solo Nr.6. Žiga – tai greičiausia ir virtuoziškiausia siuitos dalis. Įdomu, jog ši paskutinė J.S. Bacho siuita buvo parašyta senovinei 5 stygų violončelei. Retas violončelininkas su šiuolaikiniu, 4 stygų instrumentu išdrįs pradėti koncertą tokiu techniškai sudėtingu kūriniu. Dmitrijus puikiai įveikė visus sunkumus ir Žiga suskambėjo lengvai, meistriškai ir pakiliai.
Po to klausytojus žavėjo reto grožio Sergejaus Rachmaninovo „Elegiškas trio“. Čia atsiskleidė visas kompozitoriaus lyrikos dainingumas ir melodingumas, persipinantis su dramatišku kulminacijų sodrumu bei stebinančiu atlikimo darnumu. Štai šis, žodžiais nepaaiškinamas beveik realių – nepakartojamų ir trumpalaikių – reginių atsiradimas, šis mistiškiausio iš menų stebuklas įmanomas tik tada, kai scenoje – talentingi atlikėjai, tobulai valdantys garsą ir dėkingas klausytojų širdys...
Koncertą tęsė Dmitrijus ir Mane. Jie atliko R. Schumanno „Tris fantastines pjeses“. Šios pjesės – kiekvieno violončelininko repertuaro puošmena. R. Schumanno, kaip kompozitoriaus romantiko, ,,Sturm und Drang“ (,,Audra ir veržimasis“) judėjimo atstovo, muzikinė kalba yra sudėtinga ir techniniame ir interpretaciniame lygmenyje. Visi neramios sielos blaškymaisi violončelės ir fortepijono ,,pokalbiuose“ reikalauja ypatingo ansamblinio darnumo ir partnerystės pojūčio. Labai talentinga pianistė Mane Davtian, jautriai sekė nuolat besikeičiančias solisto nuotaikas. Šumano kūrinys nuskambėjo ryškiai ir įtikinamai.
Koncerto pabaigoje publikos laukė staigmena: pirmą kartą Lietuvoje, ir būtent Naujosios Vilnios muzikos mokyklos koncertų salėje, įvyko premjera. Skambėjo vienas iš kamerinės muzikos šedevrų – Arno Babadžaniano Trio fis-moll. Talentingas kompozitorius (jis buvo ir puikus pianistas) mums yra labiau žinomas, kaip nuostabių dainų autorius. Jo daina ,,Velnio ratas“, kurią dainavo Muslimas Magomajevas, laimėjo tarptautiniame konkurse Japonijoje, nugalėjusi populiariąją Franciso Lai ,,Meilės istoriją“. Trio fis –moll Babadžanianas parašė 1952 metais, neturėdamas nei 32 – jų metų. Tais metais jis sužinojo, kad serga nepagydoma liga, nors po to jis išgyveno dar 30 gyvenimo metų. Taigi, žinant šio kūrinio sukūrimo aplinkybes, ypatingai jautriai buvo išklausyta ir suvokta skambanti muzika. Pagrindinė pirmos dalies tema, kupina skausmo ir dramatizmo, leitmotyvu persmelkė visą Trio, kaip amžinas lemties neišvengiamumo, negailestingumo priminimas. Nuo smuiko ir violončelės raudos bei fone skambančios sunkios fortepijono bosų eisenos – spaudė širdį ir sunku buvo sulaikyti ašaras. Antroje dalyje himnas, skirtas viską nugalinčiai amžinai meilei, privertė pamiršti fatumo grėsmę. Plona, kaip įtempta styga Ana, pati, rodos, tapdavo dar plonesnė, sekdama besvorį stryką, piešiantį kerinčią rytietišką melodiją, kupiną neapsakomo švelnumo. Ir kaip jautriai, su giliu jausmu ir paslėpta aistra, įsipindama į įmantrų melodijos raštą, atsakydavo Dimitrijaus violončelė... Neilgai truko visus užbūrusi meilės ir ramybės idilija – trečioji dalis prasidėjo staiga smarkiai, be įspėjimo įsiveržus griausmingiems, kapotiems fortepijono akordams, kurie negailestingai naikino meile ir rūpestingumu sukurtą laimę... Temų perdirbime vėl pasirodė likimo leitmotyvas, meilės melodija, šviesios, optimizmo kupinos ir armėnišku koloritu nuspalvintos šalutinės temos. Tačiau pabaiga, lyg viską nutraukus vienu mostelėjimu, nepaliko vilties išsigelbėti... Krūptelėjo virpančios stygos ir...sustingo, taip ir nesuspėję nuskambėti iki galo.
Po nesibaigiančių žiūrovų plojimų, gėlių, dovanų bei nuoširdžių muzikos mokyklos direktoriaus prof. Ričardo Sviackevičiaus padėkos žodžių, nuskambėjo ir bisas – V. A. Mozarto Divertismento 3-ioji dalis. Genialaus klasiko šviesi, lengva, lyg permatoma muzika visus grąžino į šventinę Kalėdų ir Naujųjų metų stebuklų laukimo nuotaiką. Lengvai, grakščiai, su jaunatvišku užsidegimu , tarsi žaisdami, svečiai iš Peterburgo užbaigė savo pasirodymą. Dar ilgai mokyklos foje stoviniavo ir nesiskirstė sujaudinta publika, dalindamasi patirtais įspūdžiais.
Kitą dieną ,,dangaus gyventojai“ (kaip juos pavadino vienas klausytojų, vidurinės mokyklos ,,Žara“ direktorius D. Popovas), išvyko į Sankt-Peterburgą, kur jų laukia žiemos sesijos įskaitos ir egzaminai, nauji koncertai ir begalinės repeticijos. O mums belieka saugoti magišką prisilietimo prie muzikos stebuklo pojūtį iki kitų koncertų.
Smuikininkė Anna Dmitrijeva (1987) yra tarptautinių konkursų laureatė, jų tarpe: J. Heifetzo kompozitorių-atlikėjų konkurso Sankt-Peterburge (2002 m.), kamerinių ansamblių konkursų Heerlene, Olandija ir Nerpelte, Belgija (2011), konkurso „Šiuolaikinis menas ir išsilavinimas“ Maskvoje (2011 m.). Anna – fondo „Prometėjaus žvaigždė“, Sankt-Peterburgo filharmonijos draugijos stipendininkė bei premijos „Rusijos viltis“ laureatė. Nuo 2013 m. rudens Anna griežia senosios muzikos ansamblyje „Jekaterinos Didžiosios solistai“ (vad. A. Rešetinas). Šiuo metu Anna yra Sankt-Peterburgo konservatorijos kamerinio ansamblio katedros aspirantė (doc. I. Dzekcer klasė). Pianistė Mane Davtian (1988) yra daugelio tarptautinių konkursų laureatė: V. Sofronickio vardo konkursas Sankt-Peterburge (2001 m.), T. Nikolajevos vardo Brianske (2002 m.), S. Rachmaninovo vardo Novgorode (2003), M. Judinos vardo Sankt-Peterburge (2005 m.), kamerinių ansamblių konkursai Maskvoje (2011 m.) bei Heerlene, Olandija (2011 m.) ir kt. Mane – Gartų fondo laimėtoja (2008 m.) ir Bacho festivalio Ansbacho mieste stipendininkė. Mane aktyviai koncertuoja solo, su orkestrais, o taip pat įvairių kamerinių ansamblių sudėtyje. Gastroliavo Vokietijoje, Olandijoje, Austrijoje, Armenijoje ir daugelyje Rusijos miestų. Šiuo metu Mane yra Sankt-Peterburgo konservatorijos kamerinio ansamblio katedros aspirantė (prof. S. Uryvaevo klasė)
Dmitrijus Berezinas (1991) per 10 mokslo metų jis laimėjo visus Respublikinius B. Dvariono konkursus, taip pat tapo įvairių tarptautinių konkursų Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje pirmųjų vietų laureatu; Lenkijoje IX tarptautiniame K. Wilkomirskio konkurse Poznanėje tapo diplomantu. 2010-aisiais įstojo į Sankt Peterburgo valstybinę N. Rimskio-Korsakovo konservatoriją,( prof. A. Nikitino klasę).
Dmitrijus yra koncertavęs su Latvijos muzikos akademijos kameriniu orkestru Rygoje, Latvijos Muzikos Akademijos didžiojoje salėje, su Šv.Kristoforo bei Lietuvos kameriniu orkestrais, su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje bei su Pietvakario Vokietijos kameriniu orkestru Pforzheim Rutesheime. Nuo 2011-ųjų metų yra Sankt-Peterburgo violončelininkų ansamblio narys. Su šiuo ansambliu gastroliavo Lenkijoje (2011, spalis), Italijoje (2012, kovas). 2012 metų pavasarį su šiuo ansambliu įrašė CD. 2011-ųjų metų vasarą dalyvavo Kristupo Vasaros festivalyje, kur kartu su kitais jaunais Lietuvos muzikais parengė „Flamentango“ programą. Dmitrijus Berezinas dalyvauja Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fonde „Pagalba Lietuvos vaikams“. Jis apdovanotas Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus ir Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės Garbės raštais (2006 ir 2010 metai).
