7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Tikra kultūra neturi sienų

 

Nijolė Jačėnienė
Nr. 37 (1051), 2013-10-11
Kronika Anonsai
Ansamblis „Arinuška“ atlieka G. Rimkaus-Rimkevičiaus kūrinį „Liaudiškoji rapsodija“, premjera Nacionalinėje filharmonijoje. Vladimiro Caralunga-Moraro nuotr.
Ansamblis „Arinuška“ atlieka G. Rimkaus-Rimkevičiaus kūrinį „Liaudiškoji rapsodija“, premjera Nacionalinėje filharmonijoje. Vladimiro Caralunga-Moraro nuotr.
Pasibaigė VIII tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovskije kolokola“, savo renginiais džiuginęs Lietuvos sostinės gyventojus ir svečius paskutiniąją rugsėjo savaitę. Jo sumanytojams ir organizatoriams – folkloro ansamblio „Arinuška“, Slavų tradicinės muzikos mokyklos, Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centro įkūrėjams bei vadovams Irenai ir Nikolajui Zacharovams – yra kuo didžiuotis. Per aštuonerius festivalio gyvavimo metus jame pasirodė garsūs folkloro atlikėjai ir kolektyvai iš Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Ispanijos, Lenkijos, Gruzijos, Ukrainos, Latvijos, Serbijos, Vengrijos, Meksikos, Olandijos, Lietuvos ir kitų šalių.
 
Vien į šių metų šventę atvyko 500 dalyvių ir iš įvairių užsienio šalių, ir iš Lietuvos. Surengti ir parodyti 8 koncertai Vilniaus prestižiškiausiose koncertinėse erdvėse – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Lietuvos rusų dramos teatre, Šv. Kotrynos bažnyčioje, Šv. Mergelės Marijos katedroje ir Znamenskaja cerkvėje bei baigiamasis koncertas ir kulinarinio paveldo šventė Gedimino prospekte. Pravesta „Vaikų folkloro asamblėja“, koncertai – paskaitos įvairių Vilniaus mokyklų moksleiviams, apvalaus stalo diskusija ir mokslinė konferencija, atidarytos fotografijos parodos Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir Vilniaus Rotušėje. Visi numatyti renginiai įvyko ir pavyko, nes festivalis plečiasi, įgaudamas jėgų tam, kad savo žiūrovams perduotų neįkainojamas protėvių tradicijas.  
 
Irena Zacharova, festivalio „Pokrovskije kolokola“ direktorė: „Pirmasis festivalis „Pokrovskije kolokola“ 2004 m. prasidėjo stačiatikiams svarbią dieną, per liaudyje vadinamą „Pokrovo“ šventę. Šiais metais jį taip pat pradėjome per stačiatikių šventę – Švenčiausios Mergelės Marijos apsaugos dieną. Iš čia ir yra kilęs festivalio pavadinimas „Pokrovskije kolokola“. Aštuoneri gyvavimo metai akivaizdžiai byloja, kad renginys tapo gražia daugiatautės Lietuvos ir jos svetingos sostinės kultūrinio bendradarbiavimo tradicija. Festivalis, visų pirma, reikalingas mūsų vaikams ir jaunimui. Pažinęs folklorą vaikas tampa tikru piliečiu, gerbiančiu ne tik savo tradicijas, bet ir tolerantišku kitų tautų kultūrai.
 
Festivalis taip pat reikalingas ir garbaus amžiaus žmonėms, kuriems daina, tiesiogine prasme prailgina gyvenimą. Ukmergėje gyvena puiki liaudies dainų atlikėja Lidija Ivanovna, kuri jau pusę metų yra paralyžiuota. Prieš kurį laiką mes užrašėme 80 jos dainuojamų senovinių dainų. Neseniai ją aplankėme, ir, ar galite patikėti, ji padainavo dar dešimtį visai negirdėtų dainų – ir vis dar, kai prisimena kitas, mums jas padainuoja per telefoną. Tai jai suteikia jėgų.
 
Festivalis turi savo publiką, ir tai nėra paprasti žiūrovai, nes giliai išjaučia ir suvokia liaudies meno filosofiją, jie – tikrieji gurmanai. Tokį žiūrovą išauginti padeda festivalio dalyviai. Labai Jums ačiū! Žemai lenkiuosi ir tiems, kurie remia festivalį.“
 
Malonu, kad tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovskije kolokola“ sulaukė iškilių Lietuvos ir Rusijos kultūros veikėjų vertinimų. Faustas Latėnas, kompozitorius, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas kultūrai:
 
„Irenai ir Nikolajui Zacharovams iš visos širdies linkiu stiprybės ir atkaklumo siekiant savo tikslų. Tokių renginių finansavimas, deja, minimalus arba jo visai neskiriama. Norėčiau tikėti, kad toks požiūris pamažu keistis, lėšų bus randama ir tada bus galima dar plačiau pristatyti folkloro kolektyvus. Nors, tiesą sakant, ar galima būtų tai padaryti geriau, nei jau daro Zacharovai? Jų pasiekti rezultatai – tai didžiulio darbo vaisiai. Kiek daug reiškia vien tik bendras projektas su simfoniniu orkestru Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje! Juk tai yra trečias didelės apimties kūrinys, kurį sukūrė ansamblis „Arinuška“, bendradarbiaudamas su Lietuvos kompozitoriumi ir muzikantais iš įvairių šalių. Aš labai sveikinu tokias iniciatyvas, kurios kiekvieną kartą įrodo, kad tikra kultūra neturi sienų ir kad įmanoma sujungti dviejų tautų –
Lietuvos ir Rusijos – muziką ir kūrybinį mentalitetą.“
 
Remigijus Motuzas, Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio pavaduotojas, buvęs Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Vyriausybės vadovas: „Dirbdamas šiame departamente, susipažinau su įvairiomis kultūromis, bet net negalėjau įsivaizduoti, kad vien pačioje Rusijoje egzistuoja tokia autentiškų tradicijų įvairovė, kurią mes pamatėme festivalio metu. Mane nustebino ne vien atlikėjų profesionalumas, bet ir faktai, kad patys dalyviai sau siuva liaudiškus drabužius ir gamina archajiškus muzikos instrumentus. Atrodytų, kad aš ir ankščiau žinojau Baltarusijos folklorą. Tačiau šis festivalis supažindino su visiškai naujais autentiško folkloro pavyzdžiais – tarytum vėl atvėrė akis. Buvusioje Sovietų Sąjungoje rusų liaudies tradicijos mums atrodė vienodos. Tačiau šiandien jauniems žmonėms, galiu pasakyti: jūs tiesiog nežinote tikrosios rusų kultūros!“.
 
Olegas Mukovskis, fondo „Ruskij mir“ Sankt Peterburgo filialo direktorius, perduodamas fondo vadovų Viačeslavo Nikonovo ir Liudmilos Verbitskajos sveikinimus festivalio „Pokrovskije kolokola“ organizatoriams ir dalyviams, sakė: „Kelios malonios priežastys paskatino mane apsilankyti Lietuvoje. Pirmoji – tai VIII tarptautinis festivalis „Pokrovskije kolokola“. Antroji – tai nuostabaus ansamblio „Arinuška“ ir Slavų tradicinės muzikos mokyklos 15-os metų sukaktis. Trečioji – festivalio metu atidaryta graži  fotomenininko Vladimiro Caralunga-Moraro paroda „Kultūrų dialogas“. Prieš keletą metų man atrodė, kad folkloru tesidomi saujelė entuziastų. Tačiau po susitikimo su tokiais įdomiais ir talentingais žmonėmis kaip Irena ir Nikolajus Zacharovai, manau, kad folkloro ateitis yra daug įdomesnė ir ryškesnė nei atrodė prieš kelis dešimtmečius.“
 
Kiekvienais metais šią šventę organizuoti padeda LR kultūros ministerija, Kultūros rėmimo fondas, Vilniaus miesto savivaldybė, Maskvos Vyriausybė, fondas „Ruskij mir“, Rusijos, Baltarusijos ir Lenkijos ambasados Lietuvoje ir visas būrys rėmėjų bei festivalio partneriai – Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos stačiatikių bažnyčia.

 

Ansamblis „Arinuška“ atlieka G. Rimkaus-Rimkevičiaus kūrinį „Liaudiškoji rapsodija“, premjera Nacionalinėje filharmonijoje. Vladimiro Caralunga-Moraro nuotr.
Ansamblis „Arinuška“ atlieka G. Rimkaus-Rimkevičiaus kūrinį „Liaudiškoji rapsodija“, premjera Nacionalinėje filharmonijoje. Vladimiro Caralunga-Moraro nuotr.
Folkloro kolektyvas iš Italijos. Vladimiro Caralunga-Moraro nuotr.
Folkloro kolektyvas iš Italijos. Vladimiro Caralunga-Moraro nuotr.