Nuo 2009-ųjų, kai Lietuva buvo pakviesta į 26-ąją tarptautinę Jeruzalės knygų mugę garbės viešnios teisėmis, ši kas dveji metai rengiama knygų mugė tapo strategiškai svarbia vieta Lietuvai pristatyti savo daugiakultūrę knygų pasaulio panoramą, kurioje neabejotinai ryškus vaidmuo tenka mokslinėms studijoms bei literatūros kūriniams žydiškomis temomis.
Šiais metais nedidelė mokslo ir meno atstovų delegacija iš Lietuvos į Jeruzalę nuskraidins kelias dešimtis naujausių knygų, o po mugės stogu vyksiančiose dviejose apskrito stalo diskusijose bus apžvelgti svarbiausi per kelerius pastaruosius metus Lietuvoje paskelbti leidiniai, susiję su gausiu kultūriniu žydų paveldu, Lietuvos žydų istorija ir žmonių likimais – nuo vos prieš mėnesį knygynuose pasirodžiusios solidžios istorinės akademinės studijos „Lietuvos žydai“ („Baltos lankos“, 2012) iki grožinės kūrybos, kurią vainikuoja naujausios Izraelyje gyvenančio Lietuvos rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus knygos – „Debesis, vardu Lietuva“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009) ir „Miestelio romansas“(„Tyto alba“, 2013). Nuo plikų „Holokausto atlaso“ faktų (Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, 2011) iki širdį veriančių Kazimierzo Sakowicziaus, Valdemaro Ginzburgo, Mirono Ginko liudijimų ar pramoniniame Niujorko peizaže žvilgančių žydų folkloro ir Kabalos perlų Menkes Katzo poezijoje – prieš penkerius metus išleistas jos dvikalbis rinkinys „Rinktiniai eilėraščiai / Selected poems“ („Versus aureus“) Jeruzalės knygų mugės proga įgis elektroninį pavidalą. Tarp Izraelio publikai šiemet pristatomų knygų bus ir naujasis Sigito Parulskio romanas „Tamsa ir partneriai“ („Alma littera“, 2012), kuriame jauno fotografo, netikėtai tapusio šiurpių įvykių liudininku, lūpomis atskleidžiama negailestinga tiesa apie masines žydų žudynes Lietuvoje, apie kurias iki šiol nedrįso prabilti nė vienas ne žydų kilmės Lietuvos rašytojas.
Pirmajai diskusijai „Lietuvos žydų paveldas: tyrinėjimai, apmąstymai, perspektyvos“ (vasario 11 d. 17–18.30) vadovaus žinoma litvakų kultūrinių ir dvasinių tradicijų tyrinėtoja, Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Larisa Lempertienė. Ji aptars knygas, atspindinčias įvairius dabartinės Lietuvos visuomenės požiūrius bei reakcijas į Lietuvos žydų bendruomenės istoriją ir kultūrą, jos praeitį ir dabartį. Apžvelgdamas pastaruoju metu išleistas Holokausto studijas istorikas dr. Ilja Lempertas išryškins, jo nuomone, nepakankamai išanalizuotus klausimus, pasidalins mintimis apie įvairias lietuviškos visuomenės reakcijas į publikacijas, susijusias su Holokaustu. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus atstovė dr. Kamilė Rupeikaitė pristatys 2009–2012 m. muziejaus leidinius, jo švietėjišką veiklą, aptars būsimo Litvakų kultūros ir meno centro koncepciją. Pirmosios diskusijos kulminacija taps Lietuvoje gimusio ir didžiąją gyvenimo dalį čia praleidusio rašytojo ir dramaturgo Grigorijaus Kanovičiaus pasakojimas apie naujus kūrinius, kuriuose atgyja brangūs rašytojo vaikystės prisiminimai ir spalvinga Jonavos žydų aplinka.
Antroje diskusijoje „Skaitmeninių knygų ir medijų Lietuvoje apžvalga: forma, turinys, reikšmė“(vasario 12 d. 14–15.30) bus diskutuojama apie modernias knygų leidybos ir medijų galimybes Lietuvoje, aptariami svarbesni knygų platinimo kanalai Vidurio ir Rytų Europai, pristatomi įdomiausi lietuviškų elektroninių knygų pavyzdžiai, tarp jų ir knygos žydų tematika. Skaitmeninių knygų naujienomis ir statistika pasidalins nepriklausomos elektroninių knygų platinimo ir rinkodaros kompanijos „Prodigita“ bei el. knygų gamybos kompanijos „IKalvis“ atstovas Darius Vosylius. Šios diskusijos moderatorius kino dokumentininkas Saulius Beržinis apžvelgs kultūrinio ir dvasinio litvakų paveldo pėdsakus, lietuvių ir žydų santykių bei antisemitizmo stereotipus Lietuvos kine, radijuje, televizijoje, internetinėje žiniasklaidoje. Dr. Kamilė Rupeikaitė pristatys 2005–2012 m. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus užsakymu sukurtus dokumentinius filmus, skirtus žydų gelbėjimo per Antrąjį pasaulinį karą ir antisemitizmo Lietuvoje temoms, virtualias parodas ir muziejaus elektroninius projektus.
Lietuvišką programą Tarptautinėje Jeruzalės knygų mugėje papildys Jeruzalės sinematekoje du vakarus vyksianti, specialiai šiam įvykiui parengta režisieriaus Sauliaus Beržinio dokumentinių filmų retrospektyva, kurioje bus parodyti geriausi žydų tematika sukurti jo filmai ar jų fragmentai nuo paties pirmojo „Sudie, Jeruzale“ (1994) iki dar nebaigtojo „Maine Vilne“ (filmų programa anglų k.).
Lietuvos renginius šių metų Jeruzalės knygų mugėje organizuoja ir koordinuoja po Tarptautinių kultūros programų skėčiu veikiantis lietuvių literatūros sklaidos skyrius „Lietuviškos knygos“, dalyvavimą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Programos partnerė Lietuvos Respublikos ambasada Tel Avive.
Kas dvejus metus rengiama Jeruzalės knygų mugė, įkurta 1963-iaisiais, garsi įvairiomis edukacinėmis programomis pradedantiesiems knygų leidėjams ir literatūros agentams, begale įdomių susitikimų literatūrinėje kavinėje, tarptautiniais seminarais, kuriuose diskutuojama ne tik apie literatūrą. Vienas svarbiausių mugės įvykių – Jeruzalės prizo įteikimas rašytojui, savo kūryboje geriausiai įkūnijančiam „visuomeninio individo laisvės“ idėją. Net penki šiuo prizu apdovanoti rašytojai vėliau yra gavę Nobelio premijas. 2011-aisiais Jeruzalės prizu apdovanotas britų rašytojas Ianas Russellas McEwanas.
