Šiomis dienomis Lietuvos nacionalinis muziejus baigė leisti iškiliausio XX a. pirmosios pusės Vilniaus fotografo Jano Bułhako trijų tomų Vilniaus ir jo apylinkių fotografijų rinkinį – „Jan Bułhak. Vilnius, I–III knyga, LNM, 2011–2013“. Tai didžiausias šio fotografo darbų rinkinys ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje bei Baltarusijoje. Leidinio sudarytoja Jūratė Gudaitė anotacijoje rašo: „Lietuvos nacionalinio muziejaus tritomio leidinio Vilnius pirmoji ir antroji knygos skirtos svarbiausiai Jano Bułhako kūrybos temai – senajam miestui įamžinti. Jose skelbiamos fotografijos – tai vizuali Vilniaus architektūros studija, atskleidžianti fotografo gebėjimą natūralų šviesos šaltinį tikslingai panaudoti įtaigiose architektūrinėse kompozicijose ir, derinant Vilniaus peizažą su architektūra, sukurti monumentalaus istorinio miesto vaizdą. (...) Jano Bułhako kūrybos palikimo trečioji knyga Vilnius: įvykiai ir žmonės. Apylinkės – tai svarbiausių XX a. pirmosios pusės miesto gyvenimo įvykių vizuali kronika, papildyta amžininkų portretais, etnografiniais vaizdais bei meistriškais Vilniaus apylinkių kraštovaizdžiais.“
J. Bułhakas paliko neišdildomą pėdsaką Vilniaus miesto istorijoje. Neįkainojamas jo nuopelnas ir lietuvių bei lenkų fotografijai. Iš jo žodžio kūrybos ir fotografijų vis iškyla amžinai prarasto laiko ir nuolat atsinaujinačios atminties Vilniaus vizijos. Fotografas besikeičiantį Vilniaus miestą bent trejetą kartų (nuo 1912 iki 1944 m.) užfiksavo gausiuose fotografijų rinkiniuose – prieš Pirmąjį pasaulinį karą, per karą ir po jo bei praūžus Antrojo pasaulinio karo viesului smarkiai nukentėjusį, bet nepalūžusį. Nors jo fotoateljė supleškėjo Antrojo pasaulinio karo liepsnose, išliko daug J. Bułhako fotografijų Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lenkijos muziejuose ir kitur.
J. Bułhako darbų vertintojas S. Siestrzencewiczius dar 1916 m. išleistoje knygoje „Vilniaus estetika“ rašė: „Netgi fotografijai, atrodytų, tik profesionalų ir amatininkų reikalui, Vilniuje suteikiamas meno rangas, o p. Bułhako keturiolika tomų miesto nuotraukų – giesmių giesmė apie Vilnių.“
Vienoje J. Bułhako novelėje apie vaikystės metus yra tokie žodžiai: „Mamyte! Aš noriu saulės! Tegu ji nebėga nuo manęs!“ Tie žodžiai tarsi simbolizuoja visą J. Bułhako gyvenimą, jo saulėtas, jaukias, sakytum, kaimiškas Vilniaus nuotraukas. Regis, pasuksi į pirmą pasitaikiusį skersgatvį ir paskęsi medžių bei žalumynų glėbyje ar, žengęs už posūkio, gėrėsiesi atsivėrusios bažnyčios architektūros darna ir grožiu.
Romantiškos prigimties J. Bułhakas – Vilniaus poetas. Jis ilgus metus garsino numylėtą miestą „žodžiu ir vaizdu“ – kelionių knygelėmis po Vilnių ir jo apylinkes bei puikiomis, miesto aurą atspindinčiomis fotografijomis. J. Bułhakas buvo plačių interesų žmogus: mokėsi filosofijos Lenkijoje, studijavo fotografiją Vokietijoje, susirašinėjo su Paryžiaus fotoklubo pirmininku, puikiai rašė (nuo eilėraščių, fotografijos technikos ir teorijos knygų iki kelionių knygelių, atsiminimų ir novelių), dvidešimt metų dėstė fotografiją Vilniaus universiteto Dailės fakultete, buvo puikus organizatorius, ilgai darbavosi meninės fotografijos baruose. Fotografo nuotraukos buvo gerai žinomos Nepriklausomoje Lietuvoje, turėjo ir tebeturi didelį poveikį lietuvių fotografijos raidai. „Fotografuokite širdimi“, – mokė menininkas, ir tas posakis buvo viso jo gyvenimo turinys. Mums tai yra tarsi savotiškas testamentas.
Lyg tie Vilniaus varpai ir šiandien tebeskamba kadaise jo parašyti žodžiai apie mylimą miestą: „Vilnius skambina, groja ir gieda bažnyčių bokštais, šypsosi sodų žiedais, raudonuoja čerpių stogais, žavi kalnų žaluma ir upių skaidrumu, suvirpina kiekvieną sugebančią mylėti širdį. Pranašiškai, skardžiai gaudžia Vilniaus varpai: buvome, esame, būsime!..“
Apie J. Bułhako kūrybą rašyta palyginti daug, turime nemažai jo fotografijų albumų, išleistų ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, ir Baltarusijoje. Be jo fotografijų neapsieina įvairiausi istorijos, geografijos leidiniai, žinynai, enciklopedijos, tačiau jo kūrybos tritomis „Vilnius“ nustelbia visus iki šiol buvusius profesionaliu, dalykišku, išsamiu parengimu, rafinuotu, klasikiniu maketu ir nepriekaištinga poligrafine kokybe. Tai išties giesmių giesmė ir Vilniui, ir jo įvaizdintojui Janui Bułhakui.
Kryptingai dirbant nuveikiami dideli darbai, todėl nenuostabu, kad Lietuvos nacionalinis muziejus kasmet Vilniaus mylėtojus pradžiugina atidengtais fotografijos slėpiniais ir puikiai parengtais, kapitaliniais leidiniais.
