Kinas
Jimo Jarmuscho „Tėvas motina sesuo brolis“ („Father Mother Sister Brother“, JAV, D. Britanija, Italija, Prancūzija, Airija, Vokietija, 2025) prasideda nuo daiktų. Tomo Waitso vaidinamas tėvas tempia į kambarį daiktus – smulkmenas, menkniekius, šlamštą. Nukrauna jais visą erdvę – baldus, grindis. Netrukus sužinome, kad tai yra jo komunikacija. Ne tik vaidyba, bandymas paslėpti prabangesnį gyvenimą, bet ir noras atsiriboti, atstumti, kad atvykę aplankyti vaikai čia, jo namuose, jaustųsi nepatogiai. „Tėvas motina sesuo brolis“ susieja tai, ką Jarmuschas moka geriausiai, – šeiminių (dažnai sudėtingų) santykių temą ir ironiją, puikias mizanscenas ir jautrumą detalėms.
Filmas pasakoja tris istorijas. Daugiausia tai karti suaižėjusių santykių, nepasakytų žodžių, taktiškai priimamų melų ir slepiamų paslapčių kronika. Brolis ir sesuo vyksta aplankyti savo vienišo tėvo. Motina kartą per metus savo namuose priima dvi dukras išgerti arbatos. Dvyniai brolis ir sesuo sugrįžta į butą, kuriame gyveno jų neseniai mirę tėvai.
„Negali pasirinkti savo šeimos“, – jau išvykęs iš tėvo namų seseriai sako Džefas (Adam Driver), taip tarsi apibendrindamas svarbiausią filmo temą – buvimas šeima savaime niekam negarantuoja nei artumo, nei gerų santykių. Atsiduriame Amerikoje, vidury niekur, kur trijulės, net ir pačių sesers su broliu ryšiai atrodo tolimesni už tolimus. Neturėdami ko vieni kitiems pasakyti, jie apsikeičia keliomis banalybėmis gerdami vandenį ir arbatą, fone lašant čiaupui. Waitso kuriamas tėvas čia tiesiog nuostabus, kiek apšiuręs, ekscentriškas manipuliatorius, savo vaikuose matantis tik reguliarią finansinę paramą. Per Džefą, vis dar idealizuojantį tėvą ir sąmoningai pasirinkusį nematyti jo apgaulės ženklų, Jarmuschas, regis, kalba apie vaikų negebėjimą paprieštarauti savo tėvams.
Motiniška hierarchija, prarastas tarpusavio ryšys vyrauja ir Dubline, motinos (Charlotte Rampling) ir diametraliai skirtingų jos dukterų Timotėjos (Cate Blanchett) ir Lilit (Vicky Krieps) kasmetiniame arbatos gėrimo rituale. Kruopščiai motinos sustyguotas susitikimas kyla ne iš noro, o iš būtinybės. Pasteliniai pyragėliai, turintys namams ir susitikimui suteikti jaukumo, čia atrodo nuodingi. Jarmuschas, vis iš viršaus žvelgdamas į geometriškai tiksliai suruoštą kavos staliuko turinį, apie savo personažus ir jų santykius pasako daug daugiau nei jų ištariami žodžiai.
Trečiasis segmentas keičia savo toną. Jame nelieka tėvų, kaip ir Timotėjos baimingos pagarbos ar Džefo aklos meilės. Priešingai nei ankstesnės poros, dvyniai Skai (Indya Moore) ir Bilis (Luka Sabbat) atrodo artimi – net jų judesiai dažnai sinchronizuoti. Iš trumpų pokalbių nuotrupų galima tik spėti, kad jų vaikystė nebuvo nei paprasta, nei rami, tačiau jų meilė triumfuoja. Tuščią butą pripildo melancholija, tyla, tačiau, priešingai ankstesniems segmentams, ji nėra nejauki.
Jarmuschas mėgsta pasikartojančius motyvus, ir šiame filme, įgaudami vis kitą atspalvį, jie slenka iš vienos istorijos į kitą. Derantys tamsiai raudoni drabužiai (kai niekas, be išorės, iš tiesų nedera), riedlentininkai, prabangus laikrodis, vanduo, „Bobas tavo dėdė“ idioma. Harmoningos spalvos (vėlgi dažnai tik pabrėžiančios chaosą), kruopščiai sukonstruotos mizanscenos išryškina šeimos, kaip junginio, santykių paradoksus.
Filmas baigiasi tuo, kuo ir prasidėjo – daiktais. Tik šį kartą jie nuo grindų iki lubų sukrauti į begalę dėžių saugykloje, kol bus nuspręsta, ką su jais daryti (išmesti?). Simboliškai priešais dėžių stirtą likusiems stovėti broliui ir seseriai lieka jų santykiai, kurių, pakuodami daiktus į dėžes, turbūt neturės pirmųjų istorijų herojai. Neabejotina – tai ne tik atsitiktinė sėkmė ar mistiškas prigimtinis dvynių ryšys, tačiau ir jų įdėtas darbas, poreikis remtis vienam į kitą, kai pasaulis ima griūti. Vis dėlto Jarmuschas niekada nebuvo moralizuotojas, bet istorijų pasakotojas. Čia jis lieka toks pat, pasakojantis savo mažas istorijas be perdėtų dramų, su daug tylos ir poezijos, ir primenantis, kad šeima gali būti tiek išsigelbėjimas, tiek kalėjimas. Ir nors šeimos nepasirinksi, tai nebūtinai reiškia, kad joje liksi vienas.
