7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Pašėlęs Maksas gyvas

Nauji filmai – „Furioza: Pašėlusio Makso saga“

Santa Lingevičiūtė
Nr. 22 (1514), 2024-05-31
Kinas
„Furioza: Pašėlusio Makso saga“
„Furioza: Pašėlusio Makso saga“

George’o Millerio gerbėjai naujo „Pašėlusio Makso“ laukia labiau nei „Kopos“, „Žvaigždžių karų“ ar net Bondo kartu sudėjus. Juos labai suprantu net aš. Pirmasis „Pašėlęs Maksas“ pasirodė dar 1979 metais. Po filmo premjeros pasipylė kritiški straipsniai, esą tai nyki amerikietiškų veiksmo filmų imitacija. Tačiau, anot filmo šalininkų, plačius Australijos horizontus ir greitkelius Milleris pavertė postapokaliptiniu antiutopiniu pasauliu be jokių specialiųjų efektų. Kartu prasidėjo ir viena populiariausių „Pašėlusio Makso“ istorijų.

 

2015-aisiais, pasirodžius ketvirtam filmui „Pašėlęs Maksas: įniršio kelias“, šalia dar supernovos statuso neturinčio Tomo Hardy Makso atsirado nauja veikėja – Charlize Theron Furioza. Tai paslaptinga, pikta vienarankė imperatorė ir sunkvežimio vairuotoja, kurios žvilgsnis tiek pat mąslus, kiek ir pilnas įniršio bei keršto troškimo. Jau tuomet pagrindiniu smuiku pradeda groti ne Maksas, o feministė imperatorė, pagrobusi ne tik sunkvežimį su benzino pilna cisterna, bet ir tirono valdovo Nemirtingojo Džo žmonas, nebenorinčias jam gimdyti vaikų.

 

Ką tik pasirodžiusiame filme „Furioza: Pašėlusio Makso saga“ sunkvežimio vairą perima Anya Taylor-Joy („Valdovės gambitas“). Jai teko baisiai sudėtinga užduotis – ne tik suvaldyti sunkvežimį, bet ir nenuvilti Charlize Theron. Pasak aktorės, pati Theron ją palaimino imtis Furiozos vaidmens, tad ji stengėsi taip pat įnirtingai ginti ir saugoti būsimos imperatorės interesus. Anyai pavyko. Pasak paties Millerio, aktorė nepavaldi laikui – kažkas kilmingo ir nuožmaus tuo pat metu. Vis dėlto Milleris yra nepataisomas stimpanko gerbėjas, kaip kad Terry Gilliamas, tad turėjo nuvilti Theron, nes pasitelkus technologijas neįmanoma realistiškai pasendinti ar pajauninti aktoriaus, – net Martino Scorsese’s „Airis“ (2019) ar Ango Lee „Dvynys“ (2019) Millerio neįtikino.

 

Kadaise neprofesionalia Holivudo veiksmo filmo imitacija apkaltinas pirmasis „Pašėlęs Maksas“ įrodė, kad kritikai labai klydo, – kaip tuomet, taip ir dabar Milleris veiksmo filmo žanrą „supurvina“, o ir to paties veiksmo naujausioje dalyje tiek pat, kiek pirmajame. Australo filmai – meistriški, jų vizualinė kalba kur kas sudėtingesnė nei daugumos šiuolaikinių Holivudo veiksmo filmų, Millerio vizija ir idėjos kur kas intelektualesnės. Beje, 2015 m. ekrane pasirodžius Furiozai sklido kalbos, esą vyrų teisių aktyvistai baisiai pasipiktino, mat filme nesama lyčių lygybės – visi vyrai, išskyrus Maksą, vaizduojami kaip niekšai. Labai smalsu, ką jie pasakys pamatę naujausią dalį.

 

Stimpankininkas George’as Milleris, grynakraujis postmodernistas, maištininkas, industrialistas, intertekstualas ir anachronistas jau pergyveno visus kiberpankus bei vis modernėjančias technologijas. Tais pačiais 2015-aisiais pavargęs Maksas įgavo antrą kvėpavimą, kadaise Maurice’o Jarre’o kurtas sunkusis rokas – kitą skambesį. Furiozos legenda tik prasideda...

„Furioza: Pašėlusio Makso saga“
„Furioza: Pašėlusio Makso saga“
„Furioza: Pašėlusio Makso saga“
„Furioza: Pašėlusio Makso saga“
„Furioza: Pašėlusio Makso saga“
„Furioza: Pašėlusio Makso saga“
„Furioza: Pašėlusio Makso saga“
„Furioza: Pašėlusio Makso saga“
„Furioza: Pašėlusio Makso saga“
„Furioza: Pašėlusio Makso saga“