7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Sustoti negalima

Nauji filmai – „Filipas“

Živilė Pipinytė
Nr. 17 (1466), 2023-04-28
Kinas
„Filipas“
„Filipas“

Gyvenimas – pats geriausias scenaristas, nors kartais jo sekama istorija sunku patikėti. Taip gali atsitikti ir stebint Michało Kwiecińskio filmo „Filipas“ („Filip“, Lenkija, 2022) herojų. 1941-aisiais atsitiktinai išvengusį mirties Varšuvos gete, 1943-iaisiais jį matome jau Frankfurte, dirbantį padavėju geriausiame miesto viešbutyje. Filipas apsimeta prancūzu ir kartu su padavėjais iš kitų okupuotų šalių bando mėgautis gyvenimu – rytais spjaudo į direktoriaus kavą, vagia vyną, mylisi su vienišomis vokietėmis, kurias vėliau įžeidinėja bjauriausiais žodžiais, nes žino, kad neišdrįs įduoti jo gestapui, mat už ryšius su nearijais nukentės pačios.

 

Eryko Kulmo suvaidintas Filipas – filme svarbiausias. Vidinę Filipo įtampą tiksliai perteikia jo kūnas, judesiai, gestai. Jis negali sustoti, nuolat juda ir net kai pasitelkęs visą tobulą padavėjo meistriškumą aptarnauja klientus, matyti, kad vidinė spyruoklė visąlaik įsitempusi, todėl su baime lauki, kada ji nutrūks. Naktimis jis bėgioja viešbučio šokių salėje, nes kitaip negali užmigti. Judėjimo, transo motyvui paklūsta ir filmo ritmas.

 

Filipas – sudėtingas personažas, tokių filmuose apie karą ar Holokaustą pasitaiko nedažnai. Po ciniko, oportunisto, erotomano kauke slepiasi žmogus, galintis pasakyti, kad tarnauti vokiečiams geriau nei mirti Dachau, bet pats nežinantis, kiek ilgai dar galės ištverti nuolatinę įtampą, ar sugebės suvaldyti įsiūtį ir norą keršyti už tuos, kuriuos myli, bet kurių nebėra. Tik Filipo žvilgsnis kartais bauginamai tuščias, kartais – kupinas skausmo. Filipas gali būti egoistas ir nejausti sąžinės graužaties, kai su draugais maudosi baseine ir geria prancūzišką vyną, bet net ir gyvendamas nuolatiniame pragare jis įsimylės tą, kurią iš pradžių planuos įskaudinti ir pažeminti. Vis dėlto meilės jaunai ir tradicinių vokiečių neprimenančiai Lizai (Caroline Hartig) linija atrodo jau iš kito filmo, banaliai pasakojančio apie jausmus, gyvus ir kare.

 

Filipas įdomesnis ne tada, kai myli, o tada, kai bando išsaugoti save karo beprotybėje. Gal todėl ir, regis, savaime įdomūs antrojo plano personažai – geriausias draugas Pjeras (Victor Meutelet), už meilę užsieniečiams ir nenorą dirbti Reichui persekiojama Blanka (Zoë Straub), Filipo gelbėtoju save vadinantis Stašekas (Robert Więckiewicz) ar įdavimu Filipą šantažuojanti jaunystės draugė Marlena (Sandra Drzymalska), kuri, pasirodo, yra pogrindžio kovotoja, – deja, tik gana blankus Filipo dramos komentaras.

 

Kaip ir anksčiau Kwiecińskio kurtuose filmuose „Rytoj eisime į kiną“ (2007), „Bodo“ (2016), seriale „Šlovės dienos“ ar jo prodiusuotoje Andrzejaus Wajdos „Katynėje“, „Filipe“ galima grožėtis tiksliai atkurta laiko „materija“ – interjerais, kostiumais, išraiškingomis detalėmis. Operatorius Michałas Sobocińskis kuria savitą filmo atmosferą – joje susilieja tamsios mintys, ore tvyranti įtampa ir noras džiaugtis gyvenimu. Kita vertus, pasiaukojimo už Lenkiją, didvyriškumo motyvų neakcentuojantis „Filipas“ – gana neįprastas pastarųjų metų lenkų kinui filmas apie karą. Jis sukurtas 1961 m. pasirodžiusio autobiografinio Leopoldo Tyrmando romano „Filipas“ motyvais.

 

Šio rašytojo biografija gali paskatinti ne vieną neįprastą filmą. 1939-aisiais atostogų iš Paryžiaus į Varšuvą grįžusį dvidešimtmetį studentą Tyrmandą prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas iš pradžių nubloškė į Lvivą, vėliau į Vilnių. Jis gyveno dabartinėje Pamėnkalnio gatvėje, kur ir buvo suimtas NKVD. Iš Lukiškių kalėjimo atsidūrė traukinyje, vežančiame kalinius į Rytus. Bet traukinys taip ir nespėjo pervažiuoti Lietuvos sienos, nes vokiečiai užpuolė SSRS. Kalinius išlaisvino kaimiečiai. Žydas Tyrmandas bandė slapstytis Ašmenoje, Vilniaus gete, vėliau su naujais dokumentais, įrodančiais, kad yra prancūzas, nuėjo į įdarbinimo Reiche biurą „Arbeitsam“, įsikūrusį Dominikonų gatvėje. Taip jis, kaip ir Filipas, atsidūrė Frankfurte.

„Filipas“
„Filipas“
„Filipas“
„Filipas“
„Filipas“
„Filipas“
„Filipas“
„Filipas“