Kreivi filmai kreiviems žiūrovams

Rugsėjį devintąjį kartą vykstančių „Kreivių“ filmų programos formatas ištikimiems festivalio lankytojams pasirodys pažįstamas – konkursinė trumpametražių filmų programa, šmaikščiai vadinama „Trumpikėmis“, ir bendroji festivalio programa „Kryptys“. Taip pat neišblėsta festivalio organizatorių noras plėtoti atminties temą, į ją gilintis ir ieškoti istorijos paraštėse užmirštų ar iš naujo prisimintų queer tapatybių – šiemet išplečiama „Atminčių“ programa, kviečianti pažvelgti ir į Rytų Europos ankstyvąjį queer kiną. Festivalyje vietą atranda ir ukrainietiškas kinas – su pora į festivalį atvykstančių režisierių atkeliauja ir keli trumpametražiai filmai, kurie bus rodomi specialiame seanse.

Nors filmų konkursinėje trumpametražių programoje šiek tiek mažiau nei įprastai, čia nemažai įvairovės: rasime tiek nuolat fiksuojamo LGBTQ+ bendruomenės skausmo ir džiaugsmo, tiek paauglystės paieškų, įdomių kino kalbos panaudojimo būdų ir net įžūlių juokelių. Džiugu, kad konkursinę programą pirmąkart papildė ir lietuviškas kinas (Luko Kacinausko „Aš buvau Maksas“ ir Sauliaus Baradinsko „Techno, mama“).

Bendrojoje festivalio programoje „Kryptys“ rodomame filme „Slenkstis“ („Limiar“, rež. Coraci Ruiz, 2022) tyrinėjami motinos ir sūnaus, ieškančio savo lyties tapatybės, santykiai per tėvų perspektyvą – paauglio mama yra priversta reflektuoti savo pačios atsiminimus, patirtis ir požiūrį, kad geriau suprastų savo vaiką, jo tapatybę ir dar beprasidedančią gyvenimo kelionę. Į „Kreives“ atvykstantis Karelis Tuytschaeveris savo filme „Ramiau, smarkuoli“ („Easy Tiger“, 2022) bando perteikti kitokius bendravimo ir supratimo būdus, tyrinėdamas gestų kalbos ir kūniškumo vaidmenį ne tik dviejų vyrų santykiuose, bet ir kine. O filme „Tu man gražus kaip vasaros diena“ („Bashtaalak sa’at“, rež. Mohammad Shawky Hassan, 2022) meilės istorijos ir nuotykiai sulyginami su pasakomis ir, pasitelkus egiptietiškos muzikos intarpus bei „Tūkstančio ir vienos nakties“ stilių, perteikia pasakojimą apie meilę, išsiskyrimus ir poliamoriją.

Didžioji dalis programos „Atmintys“ filmų siūlo pažvelgti į praeitį ir iš naujo permąstyti queer tapatybes istorijoje. Daug dėmesio skiriama Rytų Europos regionui ir jo kinui. Praėjusio amžiaus komunistinėje Lenkijoje, kaip ir visoje Rytų ir Vidurio Europoje, homoseksualumas ir translytiškumas nebuvo dažnos ir priimtinos temos, tačiau Lenkijos kino istorijoje vis tiek atsiranda filmų, kurie apie tai šnekėjo be metaforų, cenzūros, nors dėl to turėdavo išlikti mėgėjiškame lygmenyje. Festivalyje rodomi lenkų archyviniai filmai: „Nesusipratimas“ („Nieporozumienie“, rež. Piotr Majdrowicz, 1978) ir „Transseks“ („Transsex“, rež. Andrzej Marek Drążewski, 1988). Tiesiogiai translyčių moterų padėtį atspindi ir tuometinės Jugoslavijos režisieriaus Želimiro Žilniko 1995 m. filmas „Marble Ass“ („Dupe od mramora“): nors pagrindinė filmo veikėja yra priversta pardavinėti savo kūną ir labai dažnai patiria smurtą, ji pati saviironiškai geba pasiskelbti heroje, seksualiniu darbu mažinančia potencialių prievartautojų gretas. Iš Rytų Europos grįžtama į Lietuvą, o tiksliau, sovietmetį, ir iš naujo stebint netyčia queer tampančius „Suaugusių žmonių žaidimus“ (rež. Ilja Rudas-Gercovskis, Algimantas Kundelis, Marijonas Giedrys, 1967) bandoma permąstyti Lietuvos queer kino ištakas ir jų pradžią bei pačių filmų priėmimą, kai kreivėja ir pačių žiūrovų žvilgsniai. Programoje atsiranda du filmai, fiksuojantys jau dabartinį atsigręžimą į queer istorijų paieškas: „Nelly ir Nadine“ („Nelly & Nadine“, rež. Magnus Gertten, 2022) ir „Rebel Dykes“ (rež. Harri Shanahan, Siân A. Williams, 2021). Tai, kad queer vaizdavimo praeityje permąstymas yra vienas svarbiausių festivalio akcentų, sufleruoja ir per festivalį rugsėjo 11 d. Kirtimų kultūros centre pristatomas „Kreivių“ žurnalo trečiasis numeris, kuriame šiemet taip pat dominuoja atminties ir archyvų tematika.

Šiais metais vietos festivalio programoje atsiranda vietos ir specialiam ukrainietiško kino seansui, kuriame rodomi filmai atskleidžia ne tik Ukrainos queer tapatybes, bet ir šiai šaliai labai gerai pažįstamą nepastovumo jausmą. Filme „Nuošliauža“ („Zsuv“, rež. Oleksiy Radynski, 2017) tai pastebima labai aiškiai – jame dokumentuojamas atstumtųjų, užėmusių vieną iš porevoliucinio Kyjivo rajoną, gyvenimas. O kiti du filmai – „Jūsų Mišelė“ („Vasha Mishel“, rež. Olena Siyatovska, 2021) ir „Ryšys“ („Sv’iazok“, rež. Zhanna Ozirna, 2018) – pažvelgia į queer ir trans tapatybes per normalumo ir santykio su šeima prizmę, o neramumo ir neaiškumo jausmas lieka filmų kontekstuose: svajonėse apie normalų gyvenimą ir nesusikalbėjimuose tarp labai skirtingas istorines patirtis išgyvenusių kartų.

Vilniaus queer festivalis „Kreivės“ vyks rugsėjo 7–11 d., o rugsėjo 30 d. – spalio 2 d. persikels į Kauną. Nemažą festivalio „Kreivės“ filmų programą lydės ir susitikimai su režisieriais, diskusijos, vakarėliai bei kiti renginiai. Daugiau informacijos: www.festivaliskreives.lt

Festivalio anonsas: https://vimeo.com/manage/videos/741393060

Parengė Marija Martinaitytė