7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Balandžio pirmosios pokštas?

Lietuviškų trumpametražių filmų premjeros

Greta Vilnelė
Nr. 15 (1422), 2022-04-15
Kinas
„Motinos“
„Motinos“

Balandžio 1 d. „Vingio“ kino teatre pristatyta „Kino pavasario“ trumpametražių lietuviškų premjerų programa. Joje net dvi debiutuojančios režisierės – scenaristė Birutė Kapustinskaitė ir dainininkė Jurga Šeduikytė. Po peržiūros likau maloniai nustebinta. Tikras balandžio pirmosios pokštas – lietuviškas kinas pagaliau įtraukiantis, su skoningu humoru ir brandžiu siužetu. Žinoma, ne visas.

 

Debiutinis kino scenaristės, dramaturgės Birutės Kapustinskaitės filmas „Motinos“ (Lietuva, 2021) pasakoja jūra dvelkiančią istoriją apie mamos ir jos besilaukiančios dukters, atvykusios paatostogauti prieš kūdikio gimimą, artimą ryšį. Mama (Aldona Vilutytė) be galo džiaugiasi dukros (Laima Akstinaitė) vizitu, nekantraudama laukia anūko atėjimo į pasaulį, tad iš tos didelės meilės ir rūpesčio neretai perlenkia lazdą. Tai Kapustinskaitės rankose tampa virtine humoro nestokojančių situacijų, su kuriomis žiūrovams nesunku susitapatinti. Juk visi esame turėję bent vieną pernelyg mylinčios močiutės figūrą. Kapustinskaitė kaip scenaristė puikiai kuria natūralius dialogus. Turbūt ne kartą žiūrint lietuvišką filmą kino teatre ir išgirdus pokalbį tarp veikėjų, per salę nusirita atsidusimų banga. Tie tarsi iš marsiečių kalbos versti dialogai jau tapo lietuviško kino atributu. Tačiau filme „Motinos“ aktorės Aldona Vilutytė ir Laima Akstinaitė kuria nuoširdų, pasitikėjimo ir vilties kupiną veikėjų ryšį, kuris atgaivina atpažįstamus, gyvus Kapustinskaitės užrašytus pokalbius. Dialogų filme „Motinos“ baidytis nesinori, atvirkščiai – jų nekantriai lauki.

 

Kitas netikėtas debiutas – dainininkės Jurgos Šeduikytės animacinis filmas „Mora Mora“ (Lietuva, 2021). Tad nenuostabu, kad filmui garso takelį kūrė pati režisierė, o pagrindinė filmo veikėja – maža mergaitė, vidury jūros plūduriuojanti ant fortepijono, kurio klavišais vėliau ima skambinti. Filmo animacija (pagirtinas dailininkų Roberto Neveckos ir Gedimino Skyriaus darbas) priminė garsiausias japonų kompanijos „Studio Ghibli“ kino juostas, tačiau tai filmas ne vaikams. „Mora Mora“ siužetas gimė iš Šeduikytės sapnų. Kaip aptarime po peržiūros minėjo filmo autorė, didelis baltas monstras su skyle galvoje yra jos anksti prarasto tėčio simbolis. Animacija persmelkta šalčio, kiaurai permirkę ne tik mergaitės drabužiai, liūdesy išmaudyta ir visa istorija. „Mora Mora“ paguodą siūlo gyvenimo paragavusiems, asmeninių netekčių patyrusiems žiūrovams.

 

O štai Urtės Sabutytės filmo „Sausra“ (Lietuva, 2022) siužetas baisiai miglotas. Tad tik po peržiūros paskaičius filmo aprašymą paaiškėjo, kodėl pagrindinė veikėja (Miglė Polikevičiūtė) eina gilyn į mišką – mat išsiskyrė su vaikinu. Ekrane tarp elegancijos ir sulaukėjimo balansuojantys stambaus ir vidutinio plano kadrai (operatorius Ugnius Tuleikis) atspindi neramią vidinę veikėjos būseną. Iš pradžių pamačiusi miške žmones mergina net susigėsta, pasilenkia, pritūpia, kad tik jos nepamatytų. Tačiau netrukus ji neria į mažytį miško ežerėlį, lyg taip atsiduodama pirmapradei prigimčiai ir ją supančiai gamtai. Nors ir trumpo metražo, filmas ištęstas, gaila, kad režisierė neišnaudojo erdvės poezijai plėtotis.

 

Dar vienas animacinis filmas – Birutės Sodeikaitės „Elena“ (Lietuva, Prancūzija, Kroatija, 2021). Svajingai tarp rožinių cukrinės vatos debesų ratus suka lėlė vardu Elena, turinti žmogaus akis. Vaizdas ekrane užburia, prikausto švelnumu ir lengvumu. Tačiau po apgaulingai saldžia išore slepiasi jautrus siužetas. Padangių paukštė įsimyli raudoną gerviną, kuris ją apvaisina. Bet Elena pasirenka laisvę, pasidarydama „abortą“, nors suklupęs gervinas ir gedi. Šis filmas palietė kontrastingumu ir aktualumu, skatinančiu diskutuoti apie dvi nuolat besipešančias puses: „pro-life“ ir „pro-choice“.

 

Režisierės Jorūnės Greičiūtės filmas „Išvyka“ (Lietuva, 2022) programoje išsiskyrė universalumu ir brandumu. Dažnai teigiama, kad menas turi gimti iš asmeninių patirčių ir kuo jis intymesnis, tuo labiau suprantamas visiems. Tačiau filme „Išvyka“ kuriamas universalus poros įvaizdis, santykis tarp vyro ir moters, kvestionuojami stereotipai ir klišės. Pasakojimas gali atrodyti sudėtingas, mistiškas, tačiau finale atveriamos visos kortos. Pradžioje pora (Milda Noreikaitė ir Valentinas Novopolskis) turi bendrą tikslą, bet nuojauta kužda apie jo fikcinį pradą. Filmui pasibaigus anksčiau, nei pasiekiamas tikslas, paaiškėja, kad tai istorija be tikslo. „Išvyka“ valiūkiškai įtraukia žiūrovą į filmo visatą: bevardes vietas, šilumą ir saulę, lengvą humorą, nenuspėjamas situacijas ir kasdieniškas aplinkybes.

„Motinos“
„Motinos“
„Mora Mora“
„Mora Mora“
„Mora Mora“
„Mora Mora“
„Sausra“
„Sausra“
„Sausra“
„Sausra“
„Išvyka“
„Išvyka“
„Išvyka“
„Išvyka“
„Elena“
„Elena“
„Elena“
„Elena“