Kinas
„Milford Graves Full Mantis“
Kauno menininkų namų (KMN) ir platformos „Kitas Kinas“ inicijuojamas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ persikėlė į virtualią „Kino fondo“ platformą, kurioje iki lapkričio 29 d. galima pasižiūrėti filmą „Milford Graves Full Mantis“ (rež. Jake Meginsky, Neil Young, 2018). Milfordas Gravesas žinomas ne tik kaip perkusininkas, bet ir kaip akupunktūrininkas, žolininkas, kovos menų specialistas, programuotojas ir profesorius. 1945 m. Gravesas pradėjo groti atsitiktinai tėvų namuose nuomininko paliktais būgnais, o tarptautiniu mastu koncertuoja nuo 1964-ųjų. Jis laikomas avangardinio džiazo pradininku ir tebėra viena įtakingiausių gyvų figūrų džiazo evoliucijoje.
Gravesas pasakoja apie atradimus, sunkumus ir išgyvenimą, apmąsto svingo esmę, aktyvuoja elektroninius stetoskopus savo rūsio laboratorijoje, kad apdorotų savo širdies garsą, ir keliauja į Japoniją, kur koncertuoja autizmu sergančių vaikų mokykloje, įkvėpdamas būrį moksleivių spontaniškos kolektyvinės energijos demonstracijai.
„Milford Graves Full Mantis“ yra kur kas daugiau nei muzikinė dokumentika – tai kinas, iš tikrųjų besimokantis iš savo objekto, kurio gyvenimas taip lengvai netelpa į tokio įprasto žanro, kaip biografinis filmas, rėmus. Filmas, kaip ir Graveso muzika, be galo originalus savo forma, bet moko mus žiūrėti jį ir mėgautis“, – rašo kino ir medijos profesorė Pooja Rangan.
Filmas rodomas anglų k. su lietuvių k. subtitrais, pritaikytais kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, trukmė – 91 min. Bilieto kaina – 2,99 Eur. Filmo peržiūros nuoroda:
https://www.kinofondas.lt/filmas/common-people:-milford-graves-full-mantis.
Virtualioje „Skalvijos“ kino salėje šį gruodį kasdien bus galima pamatyti vis naują filmą. Pristatome tris pirmuosius:
„Ažuolas“ („Balanta“, Rumunija, Prancūzija, 1991)
Lucianas Pintilie (1933–2018) – viena svarbiausių rumunų kino ir teatro figūrų. Jau pirmuosiuose filmuose, tarp jų ir prieš kelerius metus „Skalvijoje“ rodytoje „Rekonstrukcijoje“ (1968), jis kritikavo totalitarinę valdžią, tad netrukus buvo priverstas emigruoti. „Ąžuolas“ tapo režisieriaus sugrįžimu į tėvynę. Tai socialinės satyros ir pototalitarinės antiutopijos mišinys, sarkastiškas žvilgsnis į degraduojančią komunistinę šalį (veiksmas vyksta 1988 m.), kurioje dominuoja visagalė korupcija ir teroras. Sistemai pasipriešinę filmo veikėjai, kuriuos suvaidino Maia Morgenstern (Europos apdovanojimas už geriausią moters vaidmenį) ir Razvanas Vasilescu, bando apsaugoti savo orumą visiškai sulaukėjusiame pasaulyje. (Gruodžio 1 d.)
„Mūšis rojuje“ („Batalla en in Cielo“, Belgija, Prancūzija, Nyderlandai, Meksika, Vokietija, 2005)
...Meksikas, rytas. Kareivinėse keliama vėliava. Pakėlime dalyvauja ir pagrindinis filmo veikėjas Markosas, generolo vairuotojas. Tačiau tądien ritualą nutraukia telefono skambutis. Mirė vaikas, kurį Markosas pavogė kartu su žmona. Iki pat filmo pabaigos taip ir nesužinosime, kas tas vaikas ir kodėl jį pavogė, nebus jokio tyrimo. Režisierius Carlosas Reygadasas tiesiog seks Markosui iš paskos, stebėdamas pasaulį jo akimis, – akimis žmogaus, bandančio ištrūkti iš kaltės jausmo spąstų. Bet ar toks pabėgimas įmanomas? Markosas prisipažįsta generolo dukteriai Anai, kurią yra įsimylėjęs, kas atsitiko. Dėl pramogos prostitucija užsiimanti mergina pradeda įkalbinėti jį pasiduoti policijai. Bet Markosas vis labiau grimzta į depresiją.
Reygadasas pakvietė vaidinti neprofesionalius aktorius. Jis semiasi įkvėpimo iš didžiųjų meistrų, pirmiausia iš Michelangelo Antonioni, ypač rodydamas miesto scenas. Nors Reygadaso miestas kupinas agresijos ir žmonių, išbandymo akimirką jis parodys Markosui išsigelbėjimo kelią. „Mūšis rojuje“ dar kartą paliudijo virtuozišką režisieriaus talentą naudotis forma, nors ne vieną žiūrovą gali šokiruoti filmo vaizdų natūralizmas. (Gruodžio 2 d.)
„Poezija gyvai“ („Poetry in motion“, Kanada, 1982)
Dokumentinis Rono Manno filmas skirtas amerikiečių poezijai ir muzikai – jame beveik pusšimtis poetų perskaitė apie aštuoniasdešimt eilėraščių. Tai lyg ir „pobitnikų“ poezijos antologija, nors pirmasis sutikęs filmuotis poetas buvo Allenas Ginsbergas. Šis filmas – puiki proga pamatyti ir išgirsti Tomą Waitsą, Williamą S. Burroughsą, Amiri Baraką, Charlesą Bukowskį ir dar daug kitų literatūros bei muzikos legendų. Filmas trunka pusantros valandos, o visos 47 nufilmuotos medžiagos valandos saugomos Ontarijo dailės galerijoje. (Gruodžio 3 d.)
„7md“ inf.
