VDFF specialiojoje programoje – filmai, tyrinėjantys tarpines būsenas

Specialiąją VDFF programą „Anapusybės antropologija“ sudaro trys filmai ir daugelį festivalių aplankiusi virtualios realybės instaliacija „Ajahuaska – kosminė kelionė“. Ją žiūrovai galės išbandyti šalia „Skalvijos“ kino centro įsikūrusioje kino ir medijų erdvėje „Planeta“ rugsėjo 26 – spalio 4 dienomis. Instaliacija veiks kasdien 18, 19 ir 20 valandomis. Instaliacijos autorius prancūzų režisierius Janas Kounenas („Dobermanas“) siekia atkurti psichodelinę haliucinogeninio gėrimo ajahuaskos sukeltą patirtį. Žiūrovai galės susipažinti ir su antropologine medžiaga apie Amazonės šipibo-konibo genties ritualą. Meksikoje ir Peru kurdamas filmą „Maiko Bluberio nuotykiai“ („Blueberry“, 2004), režisierius susidomėjo šamanizmu, šipibo bei kitų indėnų genčių kultūra, medicina ir psichotropinėmis medžiagomis, yra kelių knygų bei filmų šia tema bendraautoris.

Dokumentinio filmo „Lapu“ („Lapü“) herojė – jauna mergina Doris, kilusi iš Kolumbijos vajų genties. Vaikystėje ji draugavo su pussesere. Ši ištekėjo, pagimdė kūdikį ir nusižudė. Doris sapnuoja savo pusseserę. Šios dvasia skundžiasi, kad negali nusiraminti po tragiškos savo mirties ir skubių laidotuvių. Ji prašo antrų laidotuvių. Doris turės ekshumuoti kūną, atlikti šamanų ritualą ir tik tada palaidoti jį iš naujo. Doris nusprendžia vykti per dykumą į tą vietą, kur palaidota pusseserė. Kelyje ji sutinka gyvuosius ir mirusiuosius. Anapusybės pasaulio vaizdus ir garsus, kuriuos mato ir girdi filmo herojė, sufleruoja šnabždesiai ir riksmai, akinanti šviesa ir tanki tamsa, tuščios erdvės ir nebaigti dialogai.

„Lapu“ kūrėjai Juanas Pablo Polanco ir Césaris Alejandro Jaimesas fiksuoja vieną keisčiausių Kolumbijos indėnų ritualų. Mirusiųjų ekshumacija ir jų perlaidojimu tradiciškai užsiima moterys. Joms tai įžengimo į suaugusiųjų gyvenimą momentas. Jį lemia ne fiziologija (menstruacijos ar gimdymas), bet įgyti dvasiniai sugebėjimai – kitų gyvenimo formų matymas ir mirties baimės pažabojimas.

Islamo kultūroje Barzakh reiškia tarpinį pasaulį, Korane – būseną tarp gyvenimo ir mirties. Įžengusieji į Barzakh laukia teismo, bet nežino, kada ir kur nukeliaus. Ispanų režisierius Alejandro Salgado filme „Barzakh“ atkuria šią fantasmagorišką, nakties gaubiamą erdvę. Jo filme Marokas yra pragaras, iš kurio bėgama, o Europa – rojus, kurį tikimasi pasiekti. Toje tarpinėje erdvėje įstrigę vaikai.

Kanados menininkas Joshua Bonnetta filme „Antra rega“ („The Two Sights“) nukels į Škotijos salų Išorinių Hebridų pasaulį. Sakoma, kad ten egzistuoja ypatinga tradicija iš kartos į kartą perduoti gebėjimą nuspėti ateitį. 2017–2019 m. Bonneta tyrinėjo salų kraštovaizdį ir tautosaką. Filmas analizuoja vietos ir su ja susijusių pasakojimų santykius, kaip jie veikia vienas kitą. Gyventojų pasakojimai apie sudegusius kaimus, paskendusius arklius bei baugūs garsai sukuria originalią filmo atmosferą. Savo filmuose Bonetta koncentruojasi į garsą, jį domina vaizdo ir garso santykis kadre.

Specialioji programa „Anapusybės antropologija“ bus rodoma Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje rugsėjo 24 – spalio 4 d. sostinės „Skalvijos“ kino centre. Visus šios programos filmus festivalio metu bus galima pasižiūrėti ir „Skalvijos“ virtualioje kino salėje. Spalio 2–4 d. VDFF vyks Kaune, o spalio 9–11 d. – Klaipėdoje.