7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Laukiamiausi šių metų filmai

Santa Lingevičiūtė
Nr. 19 (1340), 2020-05-15
Kinas
„Amonitas“
„Amonitas“

Anot britų žurnalo „Sight & Sound“, 2019-aisiais būta nerimo, kad stigs autorinio kino, tačiau šie metai leidžia kiek atsipūsti. Tad žurnalo autoriai sudarė dešimtuką savo laukiamiausių filmų – tų, kurie dar nebuvo pristatyti festivaliuose. Nenuostabu, juk šie kol kas taip pat atšaukti. O dabar, stebint atsigaunantį (arba atsigavimo išsireikalavusį) verslą, pranašiškai skamba ne taip ir seniai Vaido Jauniškio užduotas klausimas: kas įvyks pirmiau – pakils pirmas lėktuvas su šimtu penkiasdešimčia keleivių, ar atsidarys šimto vietų kino salė?

 

Taigi grįžkime į savo krėslus bei sofas ir paburkime iš kavos ar vyno. Kaip rašo „Sight & Sound“, biografiniai filmai niekur nedings, tačiau viliamasi, kad garsių žmonių istorijos bus papasakotos tikrai įdomiai. Filmų apie garsias ir stiprias moteris metų pradžioje jau pasirodė, bus jų ir daugiau. Ne vieną sausio pradžioje pristatė „7 meno dienos“, tad sąrašą galima dar papildyti. Štai Julianne Moore suvaidino amerikiečių feministę Glorią Steinem filme „Glorijos“ („The Glorias“, rež. Julie Taymor), nauja Bondo mergina Ana de Armas įkūnijo Marilyn Monroe filme „Blondinė“ („Blonde“, rež. Andrew Dominik), o Jennifer Hudson – Arethą Franklin filme „Respect“ (rež. Liesl Tommy). Pastarojo premjera numatyta 2021-ųjų sausį, bet gali nutikti ir taip, kad visus šiuos filmus kino teatruose pamatysime tik kitais metais. Tačiau laukti tikrai yra ko. Tad siūlome susipažinti.

 

Režisierius Francis Lee, 2017 m. pristatęs britišką „Kuproto kalno“ versiją filme „Dievo kraštas“ („God’s Own Country“), šįkart atsigręžia į moteris. Naujame jo filme „Amonitas“ („Ammonite“) pasakojama apie XIX a. fosilijų kolekcininkę Mary Anning. Režisieriaus sako pabandęs įsivaizduoti moters asmeninį gyvenimą, mat sklandė gandai, kad ji buvo netradicinės orientacijos, taip niekada ir neištekėjusi. Tačiau ši Lee idėja sulaukė nemenkos Anning giminių kritikos. Viena giminaitė piktinosi, kad režisierius naudojasi nepatvirtintais faktais, siekdamas ir taip įdomią istoriją paversti tiesiog sensacinga, ir siūlė įsivaizduoti, kaip ši moteris jaustųsi šiandien, jei sužinotų, kad jos seksualinis gyvenimas perkeltas į didįjį ekraną. Kad ir kaip ten būtų, filmo verta laukti ir dėl aktorių Saoirse Ronan bei Kate Winslet. Pastaroji ir įkūnijo mokslininkę.

 

Spike’as Lee sukūrė filmą apie Vietnamo karą „Da 5 Bloods“. Režisierius teigia, kad terminas „Da Bloods“ buvo naudojamas Vietname afroamerikiečių karių. Filme pasakojama apie Vietnamo karo veteranus, atvykusius į Pietų Aziją, kad stotų akistaton su savo traumomis. Lee nenori prisiminti kitų filmų apie Vietnamo karą, tačiau teigia, kad ši istorija bus kitokia. Svarbiausia, kad afroamerikiečiai kariai ne liks antrame plane, o bus papasakota jų istorija. Režisierius tvirtina, kad patriotizmo filme taip pat esama. „Pirmasis už JAV vėliavą kovojęs ir žuvęs asmuo buvo juodaodis Crispus Attucksas, ir tai įvyko per Bostono žudynes 1770 m.“, – pasakoja Lee ir priduria, kad afroamerikiečiai guldė galvas už JAV jau nuo XVIII amžiaus. Per Vietnamo karą afroamerikiečiai sudarė 11 procentų JAV gyventojų, tačiau kare jų kovojo 31 procentas ir visi buvo siunčiami į fronto linijų mėsmalę. Režisierius tuo piktinasi ir kaltina melagingų naujienų skleidimu dabartinį prezidentą, kurį jis vadina Oranžiniu agentu. Mat šis išvadino NFL (Nacionalinės futbolo lygos) žaidėjus nepatriotiškais. Lee teigia, kad nors afroamerikiečiai buvo linčiuojami, o dabar dar ir žudomi gatvėse, jie visada gynė šalį.

 

Beje, filmą finansuoja „Netflix“ platforma, apie kurią Lee atsiliepia tik teigiamai, mat ji, priešingai nei didžiosios Holivudo studijos, režisieriams suteikia didelę kūrybinę laisvę. Juk tuo pasinaudojo ir Martinas Scorsese, kurdamas filmą „Airis“.

 

Apichatpongas Weerasethakulas filmą „Memoria“ („Atmintis“) sukūrė ne savo gimtajame Tailande, o Kolumbijoje ir dirbo su tarptautiniais aktoriais Tilda Swinton, Jeanne Balibar ir Danieliu Giménezu Cacho („Zama“). Pagrindinė filmo herojė – moteris iš Škotijos. Kelionėje ji pradeda girdėti keistus garsus. Režisierius teigia rašęs scenarijų jau galvodamas, kad filme vaidins abi garsios aktorės. Esą, jie visi trys mėgsta tam tikrą kiną, tad jis norėjęs filmuoti visiškai svetimame krašte, kad tai visiems būtų nauja patirtis. Aišku, filmas bus apie nesvetimą režisieriui temą – atmintį.

 

Prancūzų režisierė Mia Hansen-Løve baigia montuoti pusiau autobiografinį filmą „Bergmano sala“ („Bergman Island“). Veiksmas nukels į Ingmaro Bergmano pamėgtą Faro salą. Čia atvyksta amerikiečių pora rašyti savo scenarijų. Anot režisierės, sala tikrai magiška, mat ilgomis vasaros dienomis riba tarp realybės ir fikcijos ima nykti. Mia Hansen-Løve prisipažino šio filmo scenarijų taip pat rašiusi Faro saloje, kurioje lankosi kasmet nuo 2014-ųjų ir kuri jai tapo antraisiais namais. Filme vaidina Mia Wasikowska, Timas Rothas, Vicky Krieps.

 

Britų režisierės Sally Potter filmą „Nepraminti keliai“ („The Roads Not Taken“) jau galima rasti legaliose internetinėse platformose. Pagrindinį herojų suvaidino Javieras Bardemas. Senstantis vyras vis labiau jaučiasi pažeidžiamas ir amžiaus, ir ligos, tad bando permąstyti savo gyvenimo pasirinkimus. Su dukterimi (Elle Fanning) jis blaškosi po miestą ir įsivaizduoja savo paralelinius gyvenimus. Potter pasakoja norėjusi sukurti filmą apie trapų vyriškumą, pažiūrėti į jį moters režisierės akimis. Tema artima režisierės filmui „Orlando“. Jame taip pat analizuojamas ne vienos tapatybės koegzistavimas viename kūne.

 

Postprodukcijos stadiją yra pasiekęs ir Sofios Coppolos filmas „Ant ribos“ („On the Rocks“). Šioje Niujorke vykstančioje komiškoje dramoje jauna mama (Rashida Jones) vėl ima bendrauti su savo galantiškuoju tėvu Feliksu, dar vadinamu pleibojumi (Bill Murray). Ne vienas kino kritikas tikisi, kad filme tikrai netrūks aštrios ironijos, elegantiškai perteiktos vienatvės didmiestyje („Pasiklydę vertime“, 2003) bei jausmingų tėvo ir dukters santykių, kaip filme „Kažkur tarp ten ir čia“ (2010).

 

Šiais metais dar spėjusiame įvykti Sandanso kino festivalyje buvo pristatytas afroamerikiečių režisierės Dee Rees filmas „Paskutinis jo noras“ („The Last Thing He Wanted“). Filmą taip pat jau galima pamatyti legaliose internetinėse platformose, mat jį finansavo „Netflix“. Kaip ir ankstesniame savo filme „Mudbound“ (2017), Rees per vienos šeimos istoriją bando atskleisti platesnį istorinį kontekstą. Filmas – tai Joan Didion knygos ekranizacija. Režisierei šis politinis romanas – tikras šedevras. Jo herojė – „Washington Post“ žurnalistė Elena (Anne Hathaway), 1984 m. nusprendusi ne rašyti apie prezidento rinkimų kampaniją, o pasirūpinti vienišu mirštančiu tėvu (Willem Dafoe). Tačiau žurnalistei rūpi ne tik tėvas, bet ir jo neaiškus verslas, susijęs su ginklų prekyba, kurią kitų rankomis remia pati JAV vyriausybė.

 

Bent jau vienas mano laukiamiausių filmų – Davido Fincherio „Mankas“ („Mank“). Tai istorinė drama apie garsųjį Holivudo scenaristą Hermaną J. Mankiewiczių, kurį suvaidino Gary Oldmanas. Pasakojama apie jo ir Orsono Welleso (Tom Burke) nesantaiką, prasidėjusią nuo pirmojo Welleso filmo „Pilietis Keinas“. Wellesas buvo pasamdęs Mankiewiczių parašyti scenarijaus juodraštį, kurį vėliau drastiškai paredagavo teigdamas, kad panaudojo tik tą medžiagą, kuri jam patiko. Mankiewiczius ilgai kovojo su Wellesu dėl savo pavardės filmo titruose ir laimėjo, tad „Oskarą“ už geriausią scenarijų pasidalino abu. Tačiau scenaristas kartėlį jautė visą gyvenimą. „Manko“ scenarijų parašė režisieriaus tėvas Jackas Fincheris, buvęs žurnalo „Life“ redaktorius.

 

Jei liepos mėnesį bus atidaryti kino teatrai, juose turėtume sulaukti Christopherio Nolano trilerio „Argumentas“ („Tenet“). Kol kas apie siužetą žinoma mažai, net ir reklaminis filmo videoklipas gana paslaptingas, mat jame su deguonies kauke rodomas aktorius Johnas Davidas Washingtonas („Juodaodis iš Kukluksklano“) mažai ką tepasako. Žinoma tik tiek, kad tai trileris apie šnipus, tačiau kalbama, kad bus ir keliavimo laiku, ir evoliucijos temų. Aktorių žvaigždynas ir filmą supanti paslaptis tik dar labiau verčia laukti jo premjeros, nes reginys turėtų būti įspūdingas.

 

Šįkart afroamerikiečių režisierius Jordanas Peele’as režisuoja ne pats – jis parašė filmo „Bitininkas“ („Candyman“, rež. Nia DaCosta) scenarijų. Tai kultinio 1992 m. Bernardo Rose’o filmo perdirbinys. Peele’as teigia, kad šis filmas yra jo mėgstamiausias ir labai svarbus istoriškai dėl juodaodžių reprezentavimo siaubo žanre, bei vadina naują „Bitininką“ dvasiniu tęsiniu. Maža to, Peele’as tvirtina, kad dėl šio filmo ir George’o A. Romero „Gyvų numirėlių dienų“ („The Night of the Living Dead“, 1968) jis tapo režisieriumi. Pagrindinė filmo tema – gentrifikacija, konkrečiau – Čikagos rajonas, įsispraudęs tarp prabangių rajonų. Lieka viltis, kad vakcinos nuo COVID-19 atradimas netruks per ilgai...

 

Parengė Santa Lingevičiūtė

„Amonitas“
„Amonitas“
„Bergmano sala“
„Bergmano sala“
„Argumentas“
„Argumentas“