„Kino pavasario“ 9 salėje – geriausias Berlinalės debiutas ir kiti išskirtiniai eksperimentai

Pernai išrankiausius kino mėgėjus subūrusi „Kino pavasario“ 9-oji salė šiemet taip pat stebins ir kels diskusijas. Netradicinio kino erdvę atidarys menininko Lawrence‘o Leko išradinga ateities vizija AIDOL. Alternatyvaus turinio ieškančio žiūrovo taip pat lauks radikaliausias festivalio filmas „Liberté“, retrospektyvos iš Pietų Korėjos, šių metų geriausias Berlyno kino festivalio debiutas „Takai“, pasakojimas apie muzikos genijų Felixą Kubiną, trys specialūs eksperimentinių trumpametražių filmų seansai. Kovo 19–balandžio 2 dienomis salės repertuarą sudarys 22 filmai. „9 salės repertuare režisieriai, ypač iš eksperimentinio lauko, perkuria įprastą mokslinės fantastikos žanrą ir siūlo kitų būdų kalbėti apie ateitį, kuria jos scenarijus, tačiau daugelis jų kyla iš šiandienos diagnozės“, – apie 9 salės filmus pasakoja „Kino pavasario“ meno vadovė Mantė Valiūnaitė.

Žinomo menininko Camilo Restrepo filmas „Takai“ („Los Conductos“) šiemet buvo pripažintas geriausiu Berlinalės pirmuoju filmu. Tai metaforiškas pasakojimas apie sudėtingą Kolumbijos situaciją, nufilmuotas  16 mm juostos, kurios tekstūra kuria nostalgišką ir vaiduoklišką atmosferą. Filmas paskatins pasidomėti Kolumbijos kultūra, ypač poetu Gonzalo Arango ir nadaizmo judėjimu.

Į savitą muzikos pasaulį pakvies garsų medžiotojas Felixas Kubinas dokumentiniame filme „Felixas stebuklų šalyje“ („Felix in Wonderland“). Režisierė Marie Losier ne vienus metus sekė ši unikalų menininką iš Hamburgo, tad filme gausu visko – nuo elektroninės muzikos iki operos, eksperimentų mikrofonu ar radijo pjesių. Pernai F. Kubinas šokdino Lietuvos melomanus festivalyje „Braille Satellite“.Nepamirštamą kino potyrį žada ispanų režisierius Albertas Serra ir jo naujausias radikaliausias beribe laisve alsuojantis festivalio filmas „Liberté“. Kanų kino festivalyje filmas pelnė programos „Ypatingas žvilgsnis“ specialųjį žiuri prizą. Į virtualiąsias realybes panardinantis „AIDOL“ paskatins susimąstyti, ką reiškia kūrybinė laisvė prieš korporacijų galią ir pagal algoritmus gaminamą, visiems patinkančią muziką ar bet kokią kitą meno formą. Į 2045-uosius nukels Minh Quý Trương’as. Marse gyvenantis filmo „Namas medyje“ („The Tree House“) herojus režisierius tyrinėja susitikimų su vietine Vietnamo džiunglių bendruomene vaizdo medžiagą. Kūrėjas mąsto apie laidojimo ritualus ir kultūrą formuojančias matomas ir nematomas jėgas. Filipinų istoriją, savitai interpretuodamas mokslinės fantastikos žanrą, filme „Kai nepateka saulė“ („The Halt“) analizuoja Lavas Diazas. Jis nukelia į 2034-ųjų Manilą, kai ugnikalnių išsiveržimai užtemdė Saulę. Šalį valdo išprotėjęs diktatorius, kariuomenė klusniai vykdo egzekucijas. Tai režisieriaus kritiškas laiškas dabartinei valdžiai. Kinų režisierė Shengze Zhu sukūrė filmą „Present.Perfect“ iš daugiau nei 800 valandų Kinijoje labai populiarių virtualiųjų pokalbių kambarių ir juose nufilmuotų transliacijų. Išgirstame balsus iš marginalizuotų ir dažnai nepastebimų Kinijos visuomenės narių – fabriko darbuotojos, paralyžiuotos merginos, transvestito. Tai naujos vizijos ieškantis filmas. Unikalią garso kino patirtį pateiks režisierius Carlosas Casas. Eksperimentiniame filme „Dramblių kapinės“ („Cemetery“) rodoma paskutinė dramblio kelionė į paslaptingiausią vietą žemėje – dramblių kapines. Konceptualūs laukinės gamtos garsai ir vaizdai leidžia įsikūnyti į dramblį.