Stiprios moterys, daug įtampos ir tęsinių

Holivudas šiemet vėl žada daug filmų tęsinių bei komiksų ekranizacijų. Europos kine ryškesnių permainų taip pat nematyti, bet akivaizdu, kad bus daug filmų apie stiprias moteris. Matyt, neatsitiktinai astrologai sako, kad šiemet prasidės perėjimas iš patriarchato į matriarchatą. Bent jau Holivudas, ko gero, pradeda tuo tikėti. Būsimame repertuare galima rasti ir filmų, kurie jau dabar žadina smalsumą. Žinoma, dalis vertingesnių, kaip visada, atsidurs tik kino festivalių programose.

Viena pirmųjų šių metų premjerų – Gretos Gerwig „Mažosios moterys“ („Little Women“). Tai jau aštuntoji 1868 m. Louisos May Alcott parašyto romano ekranizacija (beje, lietuviškai „Mažosios moterys“ pasirodė 2013 m.). Filmas pasakoja apie keturias seseris, jų brendimą ir pirmąją meilę. Merginos gyvena Naujojoje Anglijoje pilietinio karo metais. Seserys skirtingos: Megė romantiška, Džo tiesmuka ir atvira, Betė tylenė, o Eimi labai patraukli. „Lady Bird“ autorei pavyko pakviesti į filmą daug žvaigždžių: vaidina Saoirse Ronan, Emma Watson, Florence Pugh, Eliza Scanlen, Laura Dern, Meryl Streep.

„Stalino mirties“ režisierius Armando Iannucci į ekraną perkėlė kitą klasikinį romaną – iš dalies autobiografinį Charleso Dickenso „Deividą Koperfildą“. Filmas vadinasi „The Personal History of David Copperfield“, o pagrindinius vaidmenis jame sukūrė Devas Patelis ir Benas Whishaw. Tai muzikinė komedija, kupina netikėtų sugrįžimų į praeitį bei laisvos laiko ir erdvės traktuotės. Britų imperijos centras – XIX a. Londonas – filme spindi visų rasių spalvomis.

Šio filmo pasirodymo data – greičiausiai gegužė, užtat visi žino, kad nauji Džeimso Bondo nuotykiai „Mirtis palauks“ („No Time to Die“) į Lietuvą atkeliaus balandžio 10 d., prieš pat Velykas. Tai bus paskutinis Danielio Craigo pasirodymas Bondo vaidmeniu. Kai ši žinia buvo paskelbta, pasigirdo daugybė spekuliacijų, kad netrukus agentu 007 taps moteris. Kol kas apie Cary Joji Fukunagos režisuotą filmą žinoma nedaug: Bondo priešą vaidina Rami Malekas („Bohemijos rapsodija“), o į poilsį pasitraukusio Bondo atostogas Jamaikoje nutraukia seno draugo iš CŽV prašymas rasti pagrobtą mokslininką. Filme taip pat vaidina Léa Seydoux, Ralphas Fiennesas, Naomie Harris ir Ana de Armas.

Nuo vasario 7 d. kino teatruose bus rodomas kinų režisierės Cathy Yan filmas „Birds of Prey“, kurio heroje tapo iš komiksų atėjusi Harli Kvin (Margot Robbie). Išsiskyrusi su Džokeriu, Kvin prisidės prie kitų superdidvyrių ir Gotame susikaus su niekingu nusikaltėliu (Ewan McGregor), kad išgelbėtų jauną merginą. 

Kitą filmą apie populiariosios kultūros didvyrę – Patty Jenkins „Nuostabiąją moterį 1984“ („Wonder Woman 1984“) – Lietuvoje pradės rodyti birželio 5 dieną. Šįkart komiksų herojė, kurią vėl vaidina Gal Gadot, iš Pirmojo pasaulinio karo apkasų persikels į 1984-uosius, Šaltojo karo laikus. Diana Prins, vis dar besiilginti per karą žuvusio mylimojo Styvo, susiduria su archeologe Barbara En Minerva. Įtakingas verslininkas Maksvelas Lordas rado magišką artefaktą, kuris pavertė Minervą pabaisa Geparda. Beje, Jenkins jau pradėjo kurti trečią filmą apie Nuostabiąją moterį.

Lauren Redniss komikso pagrindu sukurtas ir filmas „Radioactive“. Tai pasakojimas apie mokslininkę, dukart Nobelio premijos laureatę Marią Skłodowską-Curie, ją vaidina Rosamund Pike. Filme rodomas mokslininkės gyvenimas nuo tada, kai ji atvyko į Prancūziją, ir jos meilės su Pierre’u Curie istorija. Režisierė Marjane Satrapi išgarsėjo kito komikso „Persepolis“ ekranizacija.

Kitokią moters istoriją parodys Leigh Whannello trileris „Nematomas žmogus“ („The Invisible Man“). Sesilija Koks naktį pabėga nuo savo turtingo sužadėtinio. Jis – talentingas mokslininkas, bet kartu žiaurus sociopatas. Sesilija prisiglaudžia pas seserį. Netrukus ji sužino, kad sužadėtinis nusižudė ir paliko jai turtus. Tačiau Sesilija pradeda abejoti, ar jis tikrai miręs. Jai atrodo, kad kažkas nematomas nuolat ją seka. O gal taip tik atrodo? Pagrindinį vaidmenį filme, kuris pasirodys kovo 3 d., sukūrė Elisabeth Moss.

Naujo Joe Wrighto („Ana Karenina“) filmo „Moteris lange“ („The Woman in the Window“) herojė Ana (Amy Adams) yra vaikų psichologė. Ji serga agorafobija, todėl didesnę laiko dalį praleidžia namie žiūrėdama senus filmus ir šnipinėdama kaimynus. Ji susidraugauja su name priešais įsikūrusia Džeine. Anos gyvenimas pasikeičia, kai kartą pro langą ji pamato tai, ko neturėjo matyti, ir pradeda įtarti, kad kaimynas prisidėjo prie Džeinės dingimo. „Moteryje lange“ taip pat vaidina Gary Oldmanas, Jennifer Jason Leigh, Julianne Moore. Ši „moteriška“ Alfredo Hitchcocko „Lango į kiemą“ versija turėtų pasirodyti pavasarį.

Po „Ji“ („Elle“) sėkmės aštuoniasdešimt vienerių Paulas Verhoevenas vėl sukūrė prancūzišką filmą. „Benedettos“ pagrindas – Judith C. Brown knyga „Vienuolės lesbietės gyvenimas Italijoje Renesanso laikais“ („Immodest Acts: The Life of a Lesbian Nun in Renaissance Italy (Studies in the History of Sexuality)“, pasakojanti abatės Benedettos Carlini istoriją. Pagrindinė filmo herojė būdama devynerių pateko į vienuolyną, trisdešimties tapo abate, bet jos vizijos ir pasakojimai atvedė ją į teismą, nes ji buvo apkaltinta meilės ryšiais su kitomis vienuolėmis. XV a. pabaigoje byla sudrumstė maro apimtos Toskanos gyvenimą. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė Virginie Efira, dažniau matyta romantinėse komedijose.

Prieš kelerius metus nuskambėjusio Johno Krasinski trilerio „Tylos zona“ tęsinys pasirodys kovo 27 dieną. Regis, Ebotų šeima liko gyva, ji mokosi gyventi be tėvo ir įsisavinti naujas teritorijas. Bet jos ir toliau laukia išbandymai, nes į garsą reaguojančios pabaisos neišnyko. Beje, kalbama, kad „Tylos zona 2“ pagaliau paaiškins, iš kur jos atsirado Žemėje. Filme pamatysime Emily Blunt, Cillianą Murphy, Noah Jupe.

„Kino pavasaris“, kuris šiemet vyks kovo 19 – balandžio 2 d., žada rodyti tris labiausiai aptarinėjamus 2019 m. lenkų filmus. „Oskarui“ pristatytas Jano Komasos „Kristaus kūno ir kraujo šventė“ („Boże Ciało“) pasakoja apie jauną nusikaltėlį, kuris atlikdamas bausmę susižavėjo kunigyste, o atvykęs į mažą miestelį palaikomas kunigu ir tampa svarbių įvykių katalizatoriumi.

Bartoszo Kruhliko debiutas „Supernova“ – lyg įtemptas reportažas iš trumpos provincijos keliuko atkarpos, kurioje sostinės elito atstovas suvažinėjo moterį ir du jos vaikus. Čia susirinkę policininkai, aukų artimieji ir kaimynai, žiniasklaidos atstovai kiekvienas savaip išgyvena kraštutinę situaciją. Tačiau filmo pabaigoje nuskamba filosofinis klausimas apie atsitiktinumo vietą žmogaus gyvenime.

Xawery Żuławskio „Paukščių kalba“ („Mowa ptaków“) – tai ir pagarbos duoklė filmo scenarijaus autoriui bei režisieriui Andrzejui Żuławskiui, ir negailestingas šiuolaikinės Lenkijos portretas. Filmo herojai – trys broliai: literatūros mokytojas, kompozitorius ir dailininkas, nepritampantys prie „gerosios permainos“ valstybės tikrovės, kur kultūra, išsilavinimas, mokėjimas analizuoti istoriją niekam nebereikalingi.

Reikia viltis, kad kuris nors festivalis parodys naujausią, Čekijoje kurtą bendros čekų, airių ir lenkų gamybos Agnieszkos Holland filmą „Šarlatanas“ („Szarlatan“) apie praėjusiame amžiuje Čekijoje populiarų Janą Mikolášeką, kuris 3–6-ajame dešimtmetyje iš šlapimo mėginio nustatydavo diagnozę ir gydė pacientus žolių mišiniais. Mikolášekas sugebėjo prisitaikyti prie visų valdžių: gydė ir aukštus nacių karininkus, ir komunistų nomenklatūrą. Čekijoje jį žino kiekvienas.

Rudenį, greičiausiai lapkričio pabaigoje, ekranuose pasirodys naujas „Kopos“ („Dune“) variantas. Šįkart Franko Herberto mokslinės fantastikos epopėją apie Arakiso planetą, kurios dykumose gyvena milžiniški smėlio sliekai ir kur išgaunama brangiausia visatoje medžiaga, nes ji leidžia keliauti tarp žvaigždžių, ekranizavo kanadietis Denis Villeneuve’as. Jo „Kopą“ sudarys du filmai. Vaidina daug garsių aktorių: Timothée Chalamet, Oscaras Isaacas, Rebecca Ferguson, Stellanas Skarsgårdas, Javieras Bardemas, Charlotte Rampling, Joshas Brolinas. „Kopą“ jau bandė ekranizuoti Alejandro Jodorowsky (1974), 1984 m. knygos ėmėsi Davidas Lynchas, o 2000-aisiais pasirodė mini serialas.

Prieš Naujuosius ekranus pasieks ir kitas naujas garsaus filmo variantas: Stevenas Spielbergas sukūrė vieno geriausių visų laikų miuziklų – 1962 m. sukurtos ir dešimčia „Oskarų“ apdovanotos „Vestsaido istorijos“ („West Side Story“) – perdirbinį. Anonsuose rašoma, kad Spielbergas sušiuolaikino Jerome’o Robbinso ir Roberto Wise’o pasakojimą, nors siužetas paprastas – tai Romeo ir Džuljetos istorija. Muziką parašė Davidas Newmanas, su kuriuo režiserius bendradarbiavo filme „Ateivis“ („E.T.“).

Muzikinį filmą sukūrė po aštuonerių metų pertraukos į didžiuosius ekranus grįžtantis Leos Caraxas. Jo „Annette“ – tai muzikinė komedija, kurios veiksmas rutuliojasi Holivude, o veikėja yra komiko ir operos dainininkės duktė, apdovanota ypatingu talentu. Filmo dainas sukūrė grupė „Sparks“, tėvus vaidina Adamas Driveris ir Marion Cotillard. Filmo premjera numatoma gegužę Kanuose.

Metų pabaigoje numatoma Danilos Kozlovskio filmo „Černobylis. Bedugnė“ („Černobyl. Bezdna“) premjera. Kozlovskis pats vaidina pagrindinį veikėją Aleksejų, kuris savanoriškai važiuoja į Černobylį likviduoti avarijos, nes nori gauti butą Kryme ir užkariauti mylimos kirpėjos širdį. Kita Rusijoje pagaminta drama – Aleksejaus Nužno „Ugnis“ („Ogon“) – pasakoja apie ugniagesius ir gelbėtojus. Filme vaidina populiarūs rusų aktoriai Konstantinas Chabenskis, Andrejus Smoliakovas, Irina Gorbačiova.

Wesas Andersonas filmo „Prancūzų dispečeris“ („The French Dispatch“) veiksmą perkėlė į Prancūziją ir dalį filmo taip pat kūrė ten. Veiksmas vyksta išgalvotame miestelyje ir pasakoja apie amerikiečių žurnalistų kasdienybę 6-ojo dešimtmečio Prancūzijoje. Filme pamatysime Billą Murray’ų, Frances McDormand, Tildą Swinton, Benicio Del Toro, Jeffrey Wrightą, Timothée Chalamet, Léa Seydoux ir Mathieu Amalricą. Premjeros data dar nenurodyta, nors šis filmas – tarp pačių laukiamiausių. Prie tokių galima priskirti ir Sofios Coppolos „On the Rocks“ – pasakojimą apie jauną moterį (Rashida Jones), bandančią užmegzti ryšį su savo ekstravagantišku tėvu (Bill Murray), ir jų kelionę į Niujorką.

Parengė Ž. P.