7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

„Lėtosios peržiūros“ kviečia kiną vartoti lėtai ir su kontekstu

„Meno avilio“ inf.
Nr. 41 (1320), 2019-12-13
Kinas Anonsai
Kadras iš filmo „Merginos“
Kadras iš filmo „Merginos“

„Lėtosios peržiūros“ yra tęstinis „Meno avilio“ projektas, kurio tikslas dvilypis: sulėtinti greitą kino vartojimą, rodant filmus kartą per savaitę ir suteikiant jiems kontekstą, taip pat papildyti Lietuvos kino ekranus retai rodomais, kino istorijai svarbiais kūriniais. Šis šešių seansų ciklas skirtas išryškinti režisierėms, kūrusioms skirtinguose pasaulio kraštuose 1960–1990 metais. Jas sieja drąsus ir atidus žvilgsnis į socialinius pokyčius ir siekis reprezentuoti liekančiuosius už kadro. Filmuose šmaikščiai, ironiškai ar jautriai pagarsinamos iki tol pašnibždomis ar privačiai aptarinėtos problemos. Daugelis šių filmų buvo nepelnytai pamiršti ir iš naujo atrasti peržiūrint moterų indėlį į kino istoriją. Programos kuratorės – Ona Kotryna Dikavičiūtė, Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Mantė Valiūnaitė.

 

Pirmasis seansas – gruodžio 12 d. 19 val. kino ir medijų erdvėje „Planeta“ (A. Goštauto g. 2, Vilnius). Bus rodomas švedų režiserės Mai Zetterling filmas „Merginos“ („Flicorna“, 1968, 100 min.). Šis filmas – žaismingas politinis svarstymas apie nusistovėjusius lyčių vaidmenis ir pažintis su trimis ekscentriškomis ir dažnai juokingomis, bet pozityviomis moterimis. Trys aktorės repetuoja Aristofano komediją „Lisistrata“ apie moteris ir karą ir ruošiasi vykti gastrolių po Švediją. Bandydamos įvertinti ir išspręsti asmeniniame gyvenime kylančias problemas, moterys supranta, kad nuo antikos laikų nedaug kas pasikeitė. Kaip ir pagrindinės veikėjos, Mai Zetterling brėžė tiesiogines paraleles su savo asmeniniu gyvenimu ir karjera, su džiaugsmais ir įtampomis, kurias galėjo justi kiekviena tuo metu kūrusi moteris. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė aktoriai Harriet Andersson, Gunnel Lindblom, Bibi Andersson ir Erlandas Josephsonas, vaidinę ne viename Ingmaro Bergmano filme.

 

Tolesnė programa

 

Gruodžio 19 d. 19 val. „Katė turi devynis gyvenimus“ („The Cat Has Nine Lives“, rež. Ula Stöckl, 1968)

Sausio 9 d. 19 val. Lenkijos dokumentinio kino režisierių programa.

Sausio 16 d. 19 val. „Araja“ („Araya“, rež. Margot Benacerraf, 1959)

Sausio 23 d. 19 val. „Fad’jal“ (rež. Safi Faye, 1979)

Sausio 30 d. 19 val. „Pavardė Viet, vardas Nam“ („Surname Viet, Given Name Nam“, rež. Trinh T. Minh-ha, 1989)

 

Kiti programos filmai

 

„Katė turi devynis gyvenimus“

Ula Stöckl, 1968, Vokietijos Federacinė Respublika, 92 min.

Pirmasis pilnametražis Ulos Stöckl filmas pasakoja apie penkias jaunas moteris, jų kasdienes patirtis, geidulius, seksualinius polinkius ir fantazijas. Visos penkios žino viena: laisvė yra be galo patraukli. Visos jos siekia skirtingais būdais. Katarina geidžia gyvenimo be sentimentalių įsipareigojimų, Anė mokosi kairiųjų žargono, Gabrielė – verslininkė, kartojanti sau frazę: „Jei Jėzus būtų mylėjęs moteris, aš mylėčiau jį.“ Magdalena įsikibusi savo vyro Stefano, o šis įsimyli kiekvieną jį padrąsinančią moterį. Kirkė yra atradimas. Ji – tobula, laisva moteris, daranti, ką nori. Filmo herojės nuolatos juokiasi ir aptarinėja moterų emancipacijos galimybes vyrų valdomame pasaulyje. Šis filmas laikomas pirmu feministiniu filmu, sukurtu po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Vokietijoje.

 

Lenkijos dokumentinio kino režisierių programa

Lenkijos Liaudies Respublika, 90 min.

„Šie dokumentiniai filmai – tai kvapą gniaužiantys, originalūs, moterų režisierių užfiksuoti įrašai, pasakojantys apie patriarchalinę komunistinio režimo aplinką. Apie socialinę erdvę, kurioje lygybė tarp moterų ir vyrų buvo labiau propaguojamas idealas nei kasdienybės dalis“, – įsitikinusi Lenkijos kultūros ir kino tyrinėtoja Anna Misiak. Filmų programą ji sudarė tyrinėdama Varšuvoje veikusios Dokumentinių ir vaidybinių filmų studijos archyvą. Misiak nuo užmaršties išgelbėjo ne vienos kino režisierės vardą, o sukurdama skaitmeninį kūrėjų archyvą (womenundercommunism.com) įprasmino jas neparašytoje kino istorijoje. Filmų programoje – socialinė kritika, lyčių vaidmenų kaitos poreikį įamžinę filmai ir kūriniai, kuriuose moterys galėjo autentiškai fiksuoti į nebūtį slystančią kasdienybę.

 

„Araja“

Margot Benacerraf, 1959, Venesuela, 82 min.

Araja – pusiasalis Karibų jūroje, šiaurinėje Venesueloje, vienas nederlingiausių regionų pasaulyje, kuriame žmogus priklausomas nuo jūros – druskos ir žuvies. Kai ispanai atrado šią žemę, prasidėjo druskos išgavimas. Todėl šimtmečius ši žemė išliko viena turtingiausių Naujajame pasaulyje, iš jos pelnėsi ir piratai, ir kontrabandininkai, ir prekiautojai vergais bei perlais. Po šio didingo laikotarpio Araja nugrimzdo užmarštin. Režisierė Margot Benacerraf pasakoja vienos dienos Arajoje istoriją. Diena it vandens lašas panaši į kitas, nusidriekusias 450 metų istorijoje.

 

„Fad’jal“

Safi Faye, 1979, Senegalas, 122 min.

Senegalo ir Prancūzijos režisierė bei etnologė Safi Faye filme, kurio premjera įvyko Kanuose, tyrinėja istorijos pasakojimo tradiciją ir kartu kuria gražų ūkininkavimu besiverčiančio savo protėvių kaimo vaizdinį. Fad reiškia „atvykti“, o jal – „dirbti“. Režisierė sako: „Jei atvyksti į šį kaimelį pavadinimu Fad’jal, privalai dirbti. Kai dirbi, esi laimingas, o jeigu nedirbi, žmonės iš tavęs juokiasi.“ Režisierė filme supina dvi jai savas kultūras – prancūzų ir Senegalo. Prancūzijoje istorija yra rašytinė ir jos mokoma mokyklose, Afrikos istorija – sakytinės tradicijos ir vyresnės kartos perduodama iš lūpų į lūpas. Režisierė fiksuoja šį svarbų kaimeliui ir visai šaliai paprotinį – sakytinės istorijos perdavimo jauniausiems visuomenės nariams – procesą.

 

„Pavardė Viet, vardas Nam“

Trinh T. Minh-ha, 1989, Vietnamas, JAV, 108 min.

Vietname gimusi Trinh T. Minh-ha šiame itin asmeniškame filme tyrinėja vietnamiečių moterų padėtį visuomenėje tiek iš šiuolaikinės, tiek iš istorinės perspektyvos. Pasitelkdama šokį, tekstą, tautosakinę poeziją, interviu su Šiaurės bei Pietų Vietname ir JAV gyvenančiomis vietnamietėmis, režisierė meta iššūkį oficialiajai kultūrai. Koncepcijos ir formos požiūriu kompleksiškas filmas „Pavardė Viet, vardas Nam“ tiria vertimo sunkumus, perkėlimo ir tremties temas, kritikuoja tradicinę visuomenę ir gyvenimą po karo.

 

Filmai rodomi nemokamai, originalo kalba su angliškais subtitrais ir pristatomi kino kūrėjų, istorikių bei tyrėjų. „Lėtąsias peržiūras“ lydės feministinės kino teorijos skaitymo grupės.

 

Kadras iš filmo „Merginos“
Kadras iš filmo „Merginos“