7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Karinis orgazmas

Kino klasikos vakarai

„7md“ inf.
Nr. 35 (1314), 2019-11-01
Kinas
„Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“
„Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“

Lapkritį ir gruodį „Skalvijos“ Kino klasikos vakaruose bus galima pasižiūrėti Stanley Kubricko filmą „Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“ („Dr. Strangelove or: How I Learned to Stop Worrying and Love the Bomb“, D. Britanija, 1964). Lapkričio 3 d. filmą pristatys kino kritikė Izolda Keidošiūtė.

 

Vienas ankstyvųjų Stanley Kubricko filmų, šaltojo karo metus menantis nespalvotas groteskas „Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“ sukurtas Peterio George’o romano motyvais. ...Vienos amerikiečių karinės bazės vadas, rusų nekenčiantis beprotis generolas Džekas Riperis (Sterling Hayden) išsiunčia karinius lėktuvus su atominėmis bombomis, kad šie subombarduotų SSRS, o po to nutraukia bet kokį ryšį su pasauliu. Lėktuvų negali suvaldyti net JAV prezidentas (Peter Sellers), nors amerikiečiai ir karštligiškai bando sustabdyti ataką. Akivaizdu, kad rusai atsakys slaptu ginklu, sunaikinsiančiu visą gyvybę Žemėje.

 

Satyra, kurios kimšte prikimštas filmas, išlieka aktuali. Virš SSRS skrendančio amerikiečių bombarduotojo įgula varto „Playboy“ žurnalą ir žaidžia kortomis, o lėktuvo vadas, pradėdamas šturmą, užsideda kaubojaus kepurę. JAV štabo vadas generolas Bakas Targidsonas (George C. Scott) mąsto apie meilės žaidimus su savo sekretore (Tracy Reed). Amerikiečių prezidentas, kalbėdamasis su girtu rusų ministru pirmininku, aiškinasi, kuriam iš jų labiau nemalonu, o į amerikiečių karinį štabą iškviestas rusų ambasadorius (Peter Bull) slapta viską fotografuoja. 

 

Sveiką protą išsaugo tik Riperio pavaldinys – britų kapitonas Mandreikas (tas pats Peteris Sellersas). Sellersas ir yra didžioji filmo žvaigždė. Jis vaidina dar ir trečią personažą – mokslininką neįgaliojo vežimėlyje, masinio naikinimo specialistą daktarą Streindžlavą. Šio veikėjo šaknys neabejotinai vokiškos, jis vis kovoja su savo dešine ranka, kuri tiesiasi Hitlerio pasveikinimo gestui, ir porą kartų vietoj „pone prezidente“ ištaria „mein führer“. Be abejo, tai froidiška klaida. Sellerso Streindžlavą Kubrickas filmavo iškart trimis kameromis, kad nepraleistų nė vieno aktoriaus improvizuoto gesto. Tačiau šio personažo prototipai – realūs, tai amerikiečių po Antrojo pasaulinio karo priglausti vokiečių mokslininkai, tarp jų ir Werneris von Braunas, Kubricko biografas Jamesas Naremore’as įžvelgia daktaro Streindžlavo panašumą net su tuomečiu užsienio politikos autoritetu Henry Kissingeriu, kurio akcentas primena daktaro, o knyga įkvėpė ne vieną improvizuotą filmo dialogų frazę. To meto žiūrovai gerai suprato, kokie konkretūs politiniai veikėjai ar kariškiai įkvėpė ir kitus filmo personažus.

 

Filme „Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“ Kubrickas išjuokia ir Holivudo filmų apie karą stereotipus. Režisierius pasišaipo iš visų filme rodomų tautybių – rusų, britų, vokiečių, bet pagrindiniu satyros taikiniu tampa amerikiečiai. Kubrickas tyčiojasi ne tik iš holivudinės pramogų industrijos, bet ir iš religinio amerikiečių fundamentalizmo, ir iš kapitalizmo kulto.

 

„Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“ laikomas radikaliausia ir taikliausia satyra apie atominio karo grėsmę. Kubrickas tyčiojasi ir iš antikomunistinės isterijos, ir iš to, kad kariškių kontroliuoti neįmanoma. Režisūrinis sprendimas savaip unikalus – visą filmo humorą Kubrickas pateikia stilizuodamas jį kaip dokumentinį kiną ir film noir. Kai kuriuos filmo epizodus režisierius filmavo pats 16 mm kino kamera su teleobjektyvu (karinės bazės užėmimas), sekdamas cinéma vérité kanonu.

 

Filmas buvo kuriamas Anglijoje, premjera turėjo įvykti 1963 m. lapkričio 22 d., bet sužinojęs, kad Dalase nušautas prezidentas Johnas Kennedy, Kubrickas ją atidėjo. Premjera įvyko 1964 m. sausio 29-ąją. „Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“ išsilaikė kino teatrų repertuare septyniolika savaičių ir sukėlė audringas diskusijas. Bet ir filmo šalininkai, ir priešininkai sutarė, kad Kubrickas gana laisvai traktavo karinę ir politinę JAV situaciją. „Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“ buvo itin populiarus didmiesčiuose ir universitetiniuose miestuose. Kai kurie istorikai net teigia, kad filmas prisidėjo prie 7-ojo dešimtmečio studentų judėjimo atsiradimo.

 

Pasak Naremore’o, sukūręs šį filmą Kubrickas priartėjo prie gryniausio juodojo humoro, kuris traukė jį nuo pat darbo kine pradžios: „Jis liko ištikimas šiam stiliui, tačiau toks galingas kokteilis iš sodraus nonkonformizmo, mizantropiškos satyros ir nenuspėjamo siaubo jam pavykdavo nedažnai.“

„Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“
„Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“
„Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“
„Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“
„Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“
„Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“