Susitikimas su kino operatore Kristina Sereikaite

Ketvirtadienį, spalio 3 d., Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klube įvyks susitikimas su jaunosios kartos kino operatore Kristina Sereikaite. Ji  nufilmavo dokumentinius filmus „Dzūkijos Jautis“, „Pietūs Lipovkėje“ (abu rež. L. Mikutos), „Iš kur tas švytėjimas“ (rež. A. Marcinkevičiūtė), „Kelionės namo“ (rež. R. Rakauskaitė).Vienas naujausių K. Sereikaitės darbų filme „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ (rež. L. Mikuta) dar laukia premjeros Lietuvoje. Tarp K. Sereikaitės apdovanojimų – 2014 m. įteiktas „Specialus paminėjimo diplomas“ Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas“ už filmą „Pietūs Lipovkėje“.

Kino klube bus parodyti du filmai – Oksanos Burajos „Liza, namo!“ ir režisieriaus Lino Mikutos „Šaltos ausys“. Už pastarąjį filmą Sereikaitė pelnė apdovanojimą už geriausią operatoriaus darbą Tarptautiniame Krokuvos (Lenkija) dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, prizus už geriausią operatoriaus darbą tarptautiniuose festivaliuose Sicilijoje (Italija)  ir Jekaterinburge (Rusija), taip pat „Šaltos ausys“ pelnė apdovanojimą už geriausią dokumentinį filmą Milano Žmogaus teisių festivalyje (Festival dei Diritti Umani), pagrindinį prizą už geriausią dokumentinį filmą Tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje FIDBA Buenos Airėse (Argentina)  ir kt.
 

„Šaltos ausys“ pasakoja istoriją apie du vyrus – tėvą ir jo kurčnebylį sūnų, kurie gyvena vienkiemyje, atskirti nuo civilizacijos. Jų pasaulio suvokimas toks skirtingas, kad bandymai susikalbėti virsta konfliktais, barniais. Tėvas laiko sūnų nesubrendėliu, o sūnus tėvą – nejautriu chamu. Ar įmanoma šiems, regis, patiems artimiausiems žmonėms suprasti vienas kitą?

Rūta Oginskaitė po „Šaltų ausų“ premjeros rašė: „Mikuta ir Sereikaitė – jauni dokumentininkai, lietuviškos kino mokyklos auklėtiniai (…) „Šaltose ausyse“ juntu jų išsilaisvinimą iš pamokų. Jų herojus Kurčnebylys Sūnus šlapiu skuduru švariai išplauna trobos grindis – ne kaip Tėvo tarnas, o kaip Žmogus, kuris nori gyventi švariai ir oriai savo namuose.“ 

Už Oksanos Burajos filmą „Liza, namo!“ Sereikaitė 2013 m. buvo nominuota „Metų operatoriaus“ kategorijoje „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose. Derinantis dokumentinio ir vaidybinio kino išraiškos priemones, „Liza, namo!“ yra, ko gero, daugiausia kino festivalių aplankęs ir prizų pelnęs 2013-2014 m. lietuvių trumpametražis filmas. „Liza, namo!“ buvo apdovanotas geriausio Europos trumpametražio filmo prizu Tarptautiniame moterų filmų festivalyje Prancūzijoje, pelnė specialų žiuri prizą 36-ame Norvegijos trumpametražių filmų festivalyje Grimstade, pagrindinį prizą Tarptautiniame trumpametražių filmų festivalyje Tenerifėje. Festivalyje „Filmcaravan“ Italijos mieste Lagūrijoje filmas buvo apdovanotas pagrindiniu prizu, o „Nakties ženklų“ festivalyje Berlyne filmui buvo skirtas už originalų ir įtikinančiai atskleistą požiūrį į svarbius dalykus. 

O. Burajos filmas „Liza, namo!“ pasakoja apie dramatišką, vaikiškas svajones gniuždantį konfliktą tarp mažametės Lizos ir artimiausių suaugusiųjų pasaulių. Niūri kasdienybė dažnai išveja Lizą iš namų. „Kodėl nuolat bėgi? Ko tau trūksta?“, – klausia mergaitės mama, nesuprantanti Lizos ketinimų gyventi gražesniame, šviesesniame pasaulyje.

„Labai svarbus šiame filme operatorės Kristinos Sereikaitės darbas. Jos žvilgsnis fiksuoja kameros prijaukintą erdvę, herojus ir jų realybę taip, lyg pačios operatorės nebūtų šalia. Operatorė režisierei pateikia gryną, „išlauktą“ medžiagą, kuri filmą leidžia pakelti iki estetizuoto, poetinio realizmo lygmens“, – filmo recenzijoje rašė kritikė Elena Jasiūnaitė. 

Filmų „Liza, namo!“ ir „Šaltos ausys“ peržiūros ir susitikimas su operatore K. Sereikaite yra šeštasis Kino klubo ciklo „Moters erdvė. Vaizdai ir ištarmės“ vakaras. Ciklas skirtas moterų kūrybai lietuvių kine apžvelgti, akcentuoti daugiakryptį, svarų jų indėlį į šalies kino raidą per atkurtos Nepriklausomybės dešimtmečius.

Šio ciklo vakaruose jau viešėjo ir filmus pristatė režisierės Giedrė Beinoriūtė, Janina Lapinskaitė, kostiumų dailininkė Daiva Petrulytė, režisierė Marija Kavtarazdė ir prodiuserė Marija Razgutė, režisierė Ramunė Rakauskaitė.

Lietuvos kinematografininkų sąjungos veiklą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kino centras, AVAKA.