Mirė Dušanas Makavejevas
Sausio 25 d. Belgrade mirė režisierius, scenaristas, vienas svarbiausių Jugoslavijos kino kūrėjų Dušanas Makavejevas. Jis gimė 1932 m. Belgrade, režisieriaus tėvą, architektą Sergejų Makavejevą, 1944 m. areštavo rusų saugumas SMERŠ ir nuo tada jo likimas nežinomas. Makavejevas Belgrade studijavo psichologiją ir kino režisūrą, nuo 1953 m. kūrė trumpo metražo ir dokumentinius filmus.
Makavejevo filmai išaugo iš skausmingos Rytų Europos pokario patirties, jų pagrindas buvo nacionalinė kultūra, tačiau kartu režisierius rėmėsi pasaulinėmis revoliucinėmis nuotaikomis ir griovė daugybę tabu – politinių, susijusių su papročiais, seksualinių, todėl ne vienoje šalyje jo filmai buvo uždrausti arba cenzūruojami. Režisierius yra sakęs: „Kinas man yra į partizaninį karą panaši veikla, nukreipta prieš viską, kas apibrėžta, pabaigta, dogmatiška ir amžina.“
Pirmuosius tris alegoriškus pilnametražius Makavejevo filmus „Žmogus nėra paukštis“ („Човек није тица“, 1965), „Meilės istorija, arba telefonistės tragedija“ („Љубавни случај или трагедија службенице ПТТ“, 1967) ir „Bejėgė nekaltybė“ („Невиност без заштите“, 1968) įkvėpė Jeanas-Lucas Godard’as ir Bertoltas Brechtas, tai buvo anarchistinė socialistinių Rytų vizija. Polinkis į radikalius eksperimentus bei politinio korektiškumo stoka būdingi ir vėlesniems Makavejevo filmams.
Garsiausias Makavejevo kūrinys „W.R.: organizmo paslaptys“ („W.R. Мистерије организма“, 1971) gimė iš stažuotės JAV patirties: gavęs Fordo fondo stipendiją Makavejevas tyrinėjo psichoanalizės pionieriaus Wilhelmo Reicho ir jo mokinių amerikiečių veiklą. Sukauptą dokumentinę medžiagą panaudojo filme – politinėje seksualinėje alegorijoje, kurios veiksmas rutuliojasi šiuolaikiniame Belgrade (filmą finansavo Vakarų Vokietijos televizija). Berlyno kino festivalyje apdovanotas filmas sukėlė skandalą, Jugoslavijoje jį buvo uždrausta rodyti, o Makavejevas iki 9-ojo dešimtmečio pabaigos gimtinėje buvo persona non grata. Dabar gerokai primirštas „W.R.: organizmo paslaptys“ 8-ajame dešimtmyje buvo kultinis filmas, vienas garsiausių seksualinės revoliucijos apogėjaus kūrinių, o vaidybinė filmo linija – jugoslavės ir pabėgėlio iš SSRS meilė – turėjo iliustruoti Reicho tezę apie politinių represijų ir slopinamo seksualumo ryšį.
Emigracijoje Kanadoje Makavejevas sukūrė kitą skandalingą filmą „Sweet Movie“ (1974), kuris buvo pripažintas pornografiniu. 1981 m. pasirodė finansiškai sėkmingiausias Makavejevo filmas „Montenegro“, kuriame polinius komentarus ir formos eksperimentus lydėjo su seksualine revoliucija susidūrusios namų šeimininkės istorija. 1985 m. pasirodė dar vienas tarptautinis režisieriaus projektas „The Coca-Cola Kid“ – ekscentriškas, satyriškas ir erotiškas žvilgsnis į pasaulinio verslo pasaulį. Grįžęs į buvusią Jugoslaviją Makavejevas sukūrė du politinius filmus „Manifesto“(1988) ir „Gorilla Bathes at Noon“ (1993), kuriuose eksperimentai jau užleido vietą tradicinei naracijai. Nuo 1974 m. Makavejevas JAV universitetuose (tarp jų Harvardo) dėstė kiną.
Įteikti rusų „Auksiniai ereliai“
Savaitgalį paskelbti rusų nacionalinės kino premijos „Auksinis erelis“ laureatai. Geriausiu 2018 metų filmu tapo Aleksejaus Fedorčenkos „Anos karas“ („Voina Anny“), Fedorčenka taip pat apdovanotas už geriausią režisūrą. Geriausiu aktoriumi tapo Vladimiras Maškovas, suvaidinęs trenerį filme „3 sekundės“ („Dviženije vverch“). Šis Antono Megerdičevo filmas buvo nominuotas dešimčiai premijų ir gavo daugiausiai – net šešias, tarp jų geriausiam operatoriui Igoriui Griniakinui.
Geriausia aktore tapo Aglaja Tarasova, suvaidinusi Olego Trofimo melodramoje „Ledas“ („Liod“). Geriausio televizijos aktoriaus apdovanojimas atiteko Aleksandrui Petrovui už vaidmenį seriale „Sparta“. Šis serialas taip pat apdovanotas „Auksiniu ereliu“ kaip geriausias mini serialas. Geriausia televizijos aktore paskelbta Anna Michalkova už vaidmenį seriale „Paprasta moteris“ („Obyčnaja ženščina“). Geriausiu serialu tapo „Kančių keliai“ („Choždenije po mukam“).
Geriausio dokumentinio filmo „Auksinis erelis“ paskirtas Vladislavo Grišino ir Irinos Žuravliovos filmui „Kamčiatkos meškos. Gyvenimo pradžia“ („Medvedi Kamčatki. Načalo žizni“), „Auksinis erelis“ už geriausią animacinį filmą įteiktas Stanislavo Sokolovo filmui „Hofmaniada“ („Gofmaniada“).
Geriausio scenarijaus „Auksinis erelis“ paskirtas Pavelui Basinskiui, Annai Parmas ir Avdotjai Smirnovai už filmo „Vieno paskyrimo istorija“ („Istorija odnogo naznačenija“) scenarijų. Už geriausią antrojo plano vaidmenį apdovanota Svetlana Chodčenkova („Dovlatovas“, rež. Aleksejus Germanas), už antrojo plano vyro vaidmenį – Kirilas Zaicevas („3 sekundės“). Geriausiu Rusijoje rodytu užsienio filmu tapo „Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“ (rež. Martin McDonagh). „Auksinis erelis“ už svarų indėlį į Rusijos kinematografą įteiktas aktoriui Vasilijui Lanovojui.
Lietuvos žiūrovai galėjo matyti tris apdovanotus filmus: „Anos karą“ ir „Dovlatovą“ rodė „Kino pavasaris“, Lietuvoje iš dalies filmuotas „3 sekundes“ kino teatruose platino GPI.
Robertas De Niro atidarys viešbutį Varšuvoje
Robertas De Niro kartu su verslo partneriais, kino prodiuseriu Meiru Teperiu ir virtuvės šefu Nobu Matsuhisa, atidarys viešbutį Varšuvoje „Hotel Nobu“. Jis pradės veikti 2020 m. ir trauks svečius ne tik aukšto lygio patogumais, bet ir Azijos virtuve. Tai bus vienintelis „Hotel Nobu“ tinklo viešbutis šioje Europos dalyje. Projekto vertė – maždaug šimtas milijonų zlotų. Matsuhisos, De Niro ir Teperio įkurta bendrovė „Nobu Hospitality“ vykdo veiklą penkiuose žemynuose ir didžiausiose pasaulio sostinėse.
Parengė Ž. P.
