10-asis dešimtmetis videomenininkų akimis

Vilniuje, ŠMC kino salėje, įvyks peržiūra „Nesugalvoti dalykai“, pristatanti ankstyvąjį lietuvių videomeną. Peržiūros programa, sudaryta sekant menininkų pasakojimais, leidžia atkurti 10-ojo dešimtmečio ir jo pabaigos nuotaikas, kviečia prisiminti tai, kas jau tapo istorija, – videokasetes, naktinius TV „chatus“, madas. Kita vertus, ankstyvajame lietuvių videomene keliami klausimai ar temos – vaizdinių daugis, feminizmo idėjos, televizinio formato ribos, dienoraštinis kinas, interneto estetika – aktualios ir šiandien. Penktadienio (gruodžio 21 d.) 19 val. renginys – reta proga susipažinti su Tomo Andrijausko, Henriko Gulbino, Aistės Lapinskaitės, Lauros Stasiulytės, Karlos Gruodis ir kitų ankstyvąja kūryba.

„Ši programa supažindina ne su linijine videomeno raida, o su viena iš 10-ojo dešimtmečio interpretacijų. Į ankstyvąį lietuvių videomeną žvelgiama sekant autorių ir jų kolegų prisiminimais, tyrinėjant Vilniaus dailės akademijos archyvus. Tokia struktūra leidžia pabandyti atskleisti laiką nesiekiant nei tikslumo, nei romantizavimo,“ – sako projekto vadovė ir programos sudarytoja Gerda Paliušytė.

„Nesugalvoti dalykai“ yra didesnio VšĮ „Meno avilys“ inicijuoto projekto dalis. Juo siekiama suskaitmeninti ankstyvojo lietuvių videomeno darbus. Pasak G. Paliušytės vietoje retrospektyvaus žvilgsnio jai svarbesnis kūrinių kismas laike bei aplinkybės. Todėl peržiūra sudaryta sekant įvykiais ir procesais, turėjusiais įtakos lietuvių videomeno raidai.

Tarp tokių minėtini: Vilniuje, ŠMC, vykęs pirmasis videomeno festivalis Lietuvoje „Festival Franco-Balte d‘art video“ (1993), Gintaro Šepučio inicijuoti videomeno kursai, veikę Vilniaus dailės akademijoje (1994–1997), Sonatos Žalneravičiūtės sudaryta geriausių Lietuvos videomeno darbų rinktinė (1996). Lietuvių videomenas formavosi kartu su kitais 10-ojo dešimtmečio kultūros reiškiniais. Svarbus ir lietuvių videomeno pradžią žymintis įvykis – 1988 m. parodoje „Susitikimai“, Klaipėdoje, H. Gulbino pristatytos abstrakčios audiovizualinės projekcijos „Nesugalvoti dalykai“, eksponuotos šalia tapybos ir grafikos darbų. „Nesugalvoti dalykai“ tęsiami ir dabar. Ši nenutrūkstama „Nesugalvotų dalykų“ tąsa lėmė ir projekto pavadinimą.

Projektą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.