7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Kino naujienos trumpai

7md inf.
Nr. 40 (1277), 2018-12-07
Kinas
Costa-Gavras
Costa-Gavras

Europos kino akademijos garbės apdovanojimas – režisieriui Costa-Gavrasui

 

Gruodžio 15 d. Sevilijoje vyks Europos kino akademijos apdovanojimų ceremonija. Joje paaiškės geriausi 2018 m. filmai ir jų kūrėjai. Tačiau kai kurie laureatai skelbiami anksčiau. Vienas jų – režisierius Costa-Gavrasas, kuriam bus įteiktas garbės apdovanojimas. Costa-Gavrasas – penktas šį apdovanojimą pelnęs kūrėjas, anksčiau jį yra gavę portugalų režisierius Manoelis de Oliveira, prancūzų aktorius Michelis Piccoli, anglų aktorius Michaelas Caine’as ir lenkų režisierius Andrzejus Wajda.

Graikijoje gimęs Costa-Gavrasas po Antrojo pasaulinio karo kartu su šeima emigravo į Prancūziją. Paryžiuje jis baigė kino mokyklą IDHEC. Didžiajame kine Costa-Gavrasas debiutavo 1965 m. Sébastieno Japrisot romano „Žudikų kupė“ („Compartiment tueurs“) ekranizacija. Prie filmo atsiradimo daug prisidėjo Yves’as Montand’as ir Simone Signoret. Pasaulinę šlovę režisieriui pelnė filmas „Z“ (1969), gavęs du Kanų kino festivalio apdovanojimus ir du „Oskarus“. Tai politinis detektyvas, kurio veiksmas nukelia į neįvardytą Viduržemio jūros šalį rinkimų išvakarėse. 1981 m. Costa-Gavraso filmas „Dingęs“ („Missing“) apdovanotas Kanų „Auksine palmės šakele“, 1990 m. „Muzikinė dežutė“ („Music Box“) – Berlyno kino festivalio „Auksiniu lokiu“. 

Dauguma režisieriaus filmų grįsti dokumentiniais faktais ir politiškai angažuoti, bet pirmiausia Costa-Gavrasą domina žmogus, susiduriantis su įvairiais totalitarinės valdžios pasireiškimais. Režiserius rodo, kaip istorija, politika, valdžios institutai veikia individo likimą. Costa-Gavrasas yra Prancūzijos sinematekos (La Cinémathèque Française) prezidentas.

 

Paminklai filmams

 

Praėjusią savaitę Sankt Peterburge (Rusija) atidengtas paminklas Vladimiro Bortko filmo „Šuns širdis“ („Sobačje serdce“, pagal Michailą Bulgakovą) veikėjams. Paminklas pastatytas Mochovaja gatvės kieme, kuriame vyko filmavimas. Tai suolelis, ant kurio sėdi profesorius Preobraženskis ir tupi šuo Šarikas. Kompoziciją iš vandalams atsparių medžiagų sukūrė Sankt Peterburgo dailės, skulptūros ir architektūros instituto studentas Igoris Seninas. Atidengiant paminklą dalyvavo filmo režisierius.

„Šuns širdies“ filmavimas vyko tuometiniame Leningrade, kuris „vaidino“ Maskvą. Profesorių vaidino Jevgenijus Jevstignejevas, Šarikovą – Vladimiras Tolokonnikovas. Paminklu paminėtas filmo trisdešimtmetis.

Maskvoje Pokrovo gatvės gyventojų iniciatyva bus įamžintas kitas populiarus filmas – Michailo Kozakovo „Pokrovo vartai“ („Pokrovskije vorota“, 1983), kuriame pagrindinį vaidmenį sukūrė Olegas Menšikovas. Filmui bus skirtas skveras ties Bulvarų žiedo ir Pokrovo gatvės sandūra. Skvero centre numatyta pastatyti iškart atpažįstamą filmo detalę – berniuko futbolininko skulptūros kopiją.

 

Bus „Tarnaitės dienoraščio“ tęsinys

 

Serialo „Tarnaitės dienoraštis“ („The Handmaid’s Tale“) gerbėjai kitąmet turės kuo užsiimti: pasirodys trečiojo serialo sezono serijos bei Margaret Atwood knygos tęsinys, kurio reikėjo laukti beveik tris dešimtmečius. Kanadiečių rašytoja paskelbė, kad knyga pasieks knygynus rugsėjį ir vadinsis „The Testaments“. Jos veiksmas rutuliosis praėjus penkiolikai metų po pirmosios dalies pabaigos, o pasakotojos bus trys moterys.

Knyga „Tarnaitės dienoraštis“ pasirodė 1985 metais. Atwood ją rašė Berlyne, kurį dar dalijo siena. Tuomečio JAV prezidento Ronaldo Reagano vyriausybė bandė riboti moterų teises. Atwood sukūrė ateities pasaulį, kuriame, prisidengiant krikščioniškomis vertybėmis, iš moterų atimtos visos teisės. Jos gali būti tik žmonos arba tarnaitės, kurių pareiga – gimdyti vaikus.

Knyga iškart tapo bestseleriu ir buvo išversta į 40 kalbų. 1990 m. ją ekranizavo Volkeris Schlöndorffas, tačiau filmas liko beveik nepastebėtas. „Tarnaitės dienoraščiu“ vėl susidomėta JAV prezidentu tapus Donaldui Trumpui. Kompanija „Showmax“ 2017 m. nusprendė knygos pagrindu kurti serialą, sulaukusį milžiniško pasisekimo.

 

„Kleras“ Vatikane?

 

Milžiniškas Wojciecho Smarzowskio filmo „Kleras“ („Kler“, 2018) pasisekimas Lenkijoje (per pirmuosius rodymo mėnesius jis sulaukė daugiau nei 5 milijonų žiūrovų) neliko nepastebėtas užsienio prodiuserių, kurie skatina kurti filmo tęsinį. Pirmieji sureagavo italai: jie norėtų perkelti filmo veiksmą į Vatikaną ir siūlo 20 milijonų eurų biudžetą. Tai aštuonis kartus daugiau, nei kainavo „Kleras“. Smarzowskis ne viename interviu taip pat yra užsiminęs, kad daugelis kunigų, su kuriais jis kalbėjosi, sakė norintys pamatyti, kaip toliau susiklostė filmo veikėjų likimas. Juolab kad vienas filmo veikėjų kunigas Lisovskis, kurį suvaidino Jacekas Braciakas, „Klero“ pabaigoje išsiunčiamas į Vatikaną.

 

Fiodoras Bondarčiukas ekranizuos „Žmogų amfibiją“

 

1961 m. ekranuose pasirodęs Genadijaus Kazanskio ir Vladimiro Čebotariovo filmas „Žmogus amfibija“ („Čelovek-amfibija“) buvo vienas populiariausių sovietų filmų. Šią Aleksandro Beliajevo fantastinio romano ekranizaciją pasirodymo metais pažiūrėjo 65 milijonai žiūrovų, o po vandeniu galintį gyventi jaunuolį Ichtiandrą, kuris buvo sukurtas, kad išgelbėtų žmoniją nuo kapitalistų priespaudos, ir pamilo pakrantės gražuolę, suvaidinęs Vladimiras Korenevas tapo moterų numylėtiniu ir vyriško grožio etalonu.

Neseniai pranešta, kad naujos romano ekranizacijos imsis režisierius ir aktorius Fiodoras Bondarčiukas. Jis rengiasi veiksmą perkelti į XX a. pradžios Peterburgą. Kūrėjai sako naujai perskaitę garsiąją meilės istoriją, todėl jų filme amfibija bus moteris. Filmavimas numatytas ateinančių metų rudenį, premjera – 2020 metais.

Costa-Gavras
Costa-Gavras
Paminklas filmui „Šuns širdis“
Paminklas filmui „Šuns širdis“
Kadras iš serialo „Tarnaitės dienoraštis“
Kadras iš serialo „Tarnaitės dienoraštis“
Kadras iš filmo „Kleras“
Kadras iš filmo „Kleras“
Kadras iš filmo „Žmogus amfibija“ (1961)
Kadras iš filmo „Žmogus amfibija“ (1961)