7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Jennifer Reeves retrospektyva ŠMC

„7md“ inf.
Nr. 38 (1275), 2018-11-23
Kinas Anonsai
Kadras iš filmo „Jis nuėjo“
Kadras iš filmo „Jis nuėjo“

Lapkričio 22 d. ŠMC prasideda amerikiečių kino avangardo kūrėjos Jennifer Reeves retrospektyva, truksianti iki gruodžio 6 dienos. Atidarymo filmas „Kai buvo mėlyna“ (2004) bus rodomas su gyvai atliekama Skuli Sverrissono muzika, po seanso – susitikimas su režisiere. Ši retrospektyva – integrali renginio „Nefokuse: moterys kino industrijoje“ dalis, leidžianti užmegzti dialogą, derinti mokslo (tiriančiųjų) ir meno (kuriančiųjų) perspektyvas. Kartu šios peržiūros pratęs vasarą „Meno avilio“ kino stovykloje pradėtą diskusiją apie netobulumą kine.

 

Reeves gimė 1971 m. Šri Lankoje, bet vaikystę praleido JAV. Gyvena ir dirba Niujorke, Brukline. Reeves filmai ir retrospektyvos rodomi svarbiausiuose kino festivaliuose. Ji dirba viena – pati rašo, režisuoja, montuoja, piešia, filmuoja, įrašo garso takelį.

 

Reeves kūrybos tyrinėtojai ją priskiria avangardo tradicijai, kylančiai iš Dzigos Vertovo filmų ir pratęstai Chriso Markero, Joriso Ivenso, Johano van der Keukeno ar Agnès Varda, taip pat užsimenama apie Peggy Ahwesh siurrealistinio feminizmo bei Warreno Sonberto įtaką. Tačiau labiausiai jos kūryba siejasi su psichologiniais ir estetiniais Stano Brakhage’o ieškojimais. Reeves filmas „Kai buvo mėlyna“ dažnai lyginamas su Brakhage’o „Dog Star Man“ (1962–1964), nes abu kūrėjai panašiai vertina gamtą, svarsto matymo fenomeną, jungia tai, kas simboliška, ir tai, kas intymu.

 

Reeves kūryba turi dvi atramas, iš kurių ji semiasi įkvėpimo ir kurias reinterpretuoja. Viena vertus, tai feministinės kino kultūros tradicija ir gyva jos dabartis, kita vertus – pokario avangardo pasiekimai. Režisierės filmų atpažinimo ženklu tapo subjektyviai pateikiamas autentiškumas ir iš jo kylantis nekonvencialumas. Reeves domina filmo materialumas, ji mėgsta nespalvotą 16 mm juostą – grūdėtą ir kontrastingą, kino juostą dažnai spalvina rankomis, naudojasi optiniu garso takeliu, pati kuria vis naujas kino technikas, ir žiūrovams nuolat kyla klausimų, kaip visa tai padaryta.

 

Reeves filmai – sunkus, bet kartu keliantis susižavėjimą suvokimo nuotykis. Ji uždaro savo filmų herojes psichiatrijos gydyklose, kaimo fermose, nuo pasaulio atskirtame Niujorko bute, bet kartu bombarduoja žiūrovus vaizdais ir pojūčiais. Jos filmai subjektyvūs, asmeniški, persmelkti nerimo. Pagrindinės temos – atmintis, psichinė būsena, feminizmas, seksualumas, sapnai. Savo tikrovės vizijose Reeves kompiliuoja peizažus, gyvūnų vaizdus, organiškas formas, tačiau nevengia ir politinio angažuotumo. Ji dažnai rodo kūrybos procesą. Būdama atvira ir nevengdama filmuose autobiografinių motyvų, Reeves tarsi kuria nesibaigiančią bręstančio moteriškumo istoriją ir kartu provokuoja klausimus, kas yra tas moteriškumas.

 

Reeves trumpo metražo filmai sulaukė daugybės apdovanojimų, eksperimentinis filmas „Chronic“ tapo aukštųjų mokyklų mokymo programos dalimi. Pirmasis pilnametražis Reeves filmas „Laikas, kurį nužudėme“ („The Time We Killed“, 2004) Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje buvo apdovanotas FIPRESCI prizu. Nuo 2007 m. ji kuria ir pristato filmus dvigubos projekcijos forma – rodymą lydi gyvai atliekama muzika.

Žymos:
„7md“ inf.,
Kadras iš filmo „Jis nuėjo“
Kadras iš filmo „Jis nuėjo“