7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Lenkų kinas Gdynėje

43-iasis kino festivalis

Živilė Pipinytė
Nr. 28 (1265), 2018-09-14
Kinas
„Kamerdineris“. R. Piajanskio nuotr.
„Kamerdineris“. R. Piajanskio nuotr.

Rugsėjo 17 d. prasideda 43-iasis Gdynės kino festivalis. Žinau, kad nuskambės banaliai, bet tai tikra šventė visiems, kurie domisi lenkų kinu, jį mėgsta ir seka jo naujienas. Nepaisant pastaraisiais metais padažnėjusių slogių žinių apie politikų bandymus kištis į kino ir apskritai meno raidą, lenkų kinematografininkai kuria filmus, sulaukiančius didžiulio atgarsio ne tik tėvynėje. Tai liudija ir šiųmetė Małgorzatos Szumowskos filmo „Veidas“ sėkmė Berlinalėje, ir prizas už geriausią režisūrą Paweło Pawlikowskio „Šaltajam karui“ Kanuose. Abu šie filmai dalyvaus ir pagrindiniame Gdynės konkurse.

 

Jį atidarys Filipo Bajono „Kamerdineris“ („Kamerdyner“), kurio veiksmo vieta tiesiogiai susijusi su Gdyne. Filme pasakojamas kašubo Mateušo Krolio likimas. Po motinos mirties jį priglaudžia prūsų aristokratė. Berniukas užauga jos rūmuose. Mateušo krikštatėvis Bazilis Versalio konferencijoje kovoja už kašubų žemės vietą Lenkijos žemėlapyje, o vėliau stato ir jos sėkmės simbolį Gdynę. Bet Lenkijai nepriklausomybę grąžinusi Versalio sutartis atima iš aristokratų žemę ir galią. Pasaulis keičiasi, o tarp kartu gyvenančių kašubų, lenkų ir vokiečių stiprėja neapykanta. Bajonas ėmėsi temos, kurią iki šiol, regis, geriau atskleidė literatūra, ir ne tik vokiškai parašyti Günterio Grasso romanai.

 

Sena ir nesena istorija vis dažniau grįžta į lenkų filmus. Jos bus daug ir konkursiniuose filmuose, ir kitose festivalio programose. Tarp labiausiai laukiamų Gdynės festivalyje, be abejo, – naujo Wojciecho Smarzowskio („Voluinė“) filmo „Kleras“ („Kler“) premjera. Šįkart šokiruoti žiūrovus mėgstantis režisierius ėmėsi katalikų kunigų temos. Jo filmo veikėjai – trys kunigai, kurių likimus prieš daugelį metų susiejo tragiški įvykiai. Per kiekvienas katastrofos, kurioje jie liko gyvi, metines filmo veikėjai susitinka. Jų likimai susiklostė skirtingai. Vienas dirba kurijoje ir svajoja apie karjerą Vatikane, kitas yra skurdaus kaimo kunigas, trečiasis vis labiau praranda parapijiečių pasitikėjimą. Iš „Klero“ laukiama žvilgsnio į Katalikų bažnyčią „iš zakristijos pusės“. Akivaizdu, kad Smarzowskis kalbės apie nepatogias, dažnai nutylimas temas. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė lietuvių žiūrovams bei teatralams gerai pažįstamas Arkadiuszas Jakubikas, Jacekas Braciakas, Robertas Więckiewiczius, Januszas Gajosas.

 

Pagrindiniame konkurse varžysis šešiolika filmų, „Kitokio žvilgsnio“ programoje – aštuoni, trumpo metražo filmų – kelios dešimtys. Tačiau pamatyti visko, ką norėčiau, per savaitę Gdynėje tikrai nepavyks, nes masina daugybė retrospektyvų bei specialiųjų programų. Šiemet viena jų skirta Lenkijos atkūrimo šimtmečiui, „Pusė amžiaus be kovo“ – 1968-ųjų  įvykiams, kai Lenkijos žydai buvo verčiami palikti šalį. Kaip visada, traukia „Grynosios klasikos“ programos, dalis jų filmų primins šiemet mirusius lenkų kino klasikus, tarp jų ir didįjį dokumentininką Kazimierzą Karabaszą. Specialūs seansai bus skirti ir šiųmečiam „Platininių liūtų“ laureatui Jerzy Skolimowskiui, ir nebyliojo kino žvaigždei Polai Negri.

 

Bus Gdynėje ir lietuviškų akcentų. Pagrindiniame konkurse įvyks Krzysztofo Zanussi filmo „Eteris“ („Eter“) premjera. Prie jo atsiradimo prisidėjo ir Uljanos Kim kino studija. „Eteris“ – dar viena variacija „Fausto“ tema. Jo veiksmas nukelia į XX a. pradžią, carinės Rusijos pakraščius. Gydytojas užmigdo mylimą moterį mirtina nuskausminimui skirto eterio doze ir pabėga. Prieglobstį jis randa Austrijos-Vengrijos tvirtovėje, kur tęsia eksperimentus su eteriu. Gydytojas nori ne tik malšinti skausmą, bet ir manipuliuoti žmonėmis. Pagrindinius vaidmenis šiame filme sukūrė Jacekas Ponedziałekas ir Andrzejus Chyra. Pastarasis aktorius vaidino ir Šarūno Barto filme „Šerkšnas“, kuris bus pristatytas tradicinėje Gdynės programoje „Polonica“.

Viena iš šių metų Gdynės kino festivalio parodų – „Pakraščių kinas“ („Kino Kresów“). Ji kvies į Vilnių, Gardiną, Lvovą... Įsivaizduojamoje kelionėje svarbiausia bus kino kultūra, nes pakraščiuose vyko daug įdomių dalykų: Vilniuje buvo įsteigta pirmoji privati kino mokykla, Lvovo universitete teoretikai Romanas Ingardenas ir Zofia Lissa pirmieji pradėjo kurti akademinės kinotyros planus, Druskininkuose veikė vasaros kino teatras poilsiautojams, visur klestėjo kinofilija. Paroda „Pakraščių kinas“, prie kurios atsiradimo prisidėjo ir vilnietė kinotyrininkė Anna Mikonis, atkurs tą prarastą kino pasaulį, pasitelkdama šimtus originalių eksponatų, plakatų, dokumentų, kino juostų.

„Kamerdineris“. R. Piajanskio nuotr.
„Kamerdineris“. R. Piajanskio nuotr.
„Kleras“. B. Mrozowskio nuotr.
„Kleras“. B. Mrozowskio nuotr.
„Eteris“. M. Szcześniako nuotr.
„Eteris“. M. Szcześniako nuotr.