Kino naujienos trumpai

Mirė Aleksandras Askoldovas

Gegužės 21 d. eidamas 86-uosius Geteborge (Švedija) mirė rusų kino režisierius ir rašytojas Aleksandras Askoldovas. Jis gimė 1932 m. Maskvoje Pilietinio karo didvyrio, metalurgijos pramonės organizatoriaus ir gydytojos šeimoje. 1937 m. tėvas buvo sušaudytas, motina nuteista kalėti. Askoldovas baigė filologijos studijas Maskvos universitete ir aspirantūrą Literatūros institute, tyrinėjo Michailo Bulgakovo kūrybą, padėjo rašytojo našlei tvarkyti Bulgakovo archyvą. 1966 m. Askoldovas įstojo į Aukštuosius režisierių kursus Maskvoje. Jo diplominis darbas buvo filmas „Komisarė“ („Komissar“, 1967) Vasilijaus Grossmano apsakymo „Berdičevo mieste“ motyvais. Filmas iškart buvo uždraustas ir pragulėjo ant lentynos dvidešimt metų, o Askoldovas atleistas už „neprofesionalumą“. Visos „Komisarės“ kopijos turėjo būti sunaikintos, bet vieną Askoldovui pavyko išsaugoti. Šio filmo veiksmas nukelia į Rusijos pilietinio karo laikus. Raudonųjų komisarei (Nona Mordiukova) nėštumas kelia siaubą. Ji atiduoda ką tik gimusį savo kūdikį daugiavaikei žydų šeimai. 1988 m. filmo premjera įvyko San Fransiske, jis buvo apdovanotas Berlyno kino festivalio „Sidabriniu lokiu“, didžiaisiais kitų festivalių Izraelyje, Prancūzijoje, Portugalijoje prizais. „Komisarė“ – vienintelis Askoldovo vaidybinis filmas. Jis sukūrė dar kelis dokumentinius filmus, parašė knygų, dėste kino mokyklose ir universitetuose Vokietijoje, Švedijoje, Anglijoje ir Italijoje.

Mirė Lucianas Pintilie

Gegužės 16 d. Bukarešte mirė Lucianas Pintilie – rumunų kino ir teatro režisierius, rašytojas. Vienas svarbiausių rumunų kino kūrėjų ir komunistinės Rumunijos standartų laužytojų gimė 1933 m. Besarabijoje (dabartinė Ukraina), studijavo Bukarešto teatro ir kino institute. Kine Pintilie debiutavo 1965 m. filmu „Sekmadienis, šešta valanda“ („Duminică la ora şase“), pasakojančiu apie du įsimylėjėlius, Antrojo pasaulinio karo pasipriešinimo dalyvius. 1968 m. Pintilie filmas „Rekonstrukcija“ („Reconstituirea“) sukėlė komunistų partijos lyderio Nicolae Ceausescu cenzorių pasipiktinimą ir buvo uždraustas, bet 1970 m. parodytas Kanuose pelnė režisieriui tarptautinį pripažinimą. Pintilie teko palikti šalį ir emigruoti. Paryžiuje (Théâtre National de Chaillot) jis statė A. Čechovo, A. Strindbergo, M. Gorkio, E. Ionesco (pastarojo duktė Marie-France Ionesco buvo režisieriaus gyvenimo draugė) ir kitų pjeses, režisavo operos spektaklius, dirbo JAV. Vieninteliai šio laikotarpio filmai – „Palata nr. 6“ („Ward 6“, 1978, pagal Čechovą), ją režisierius kūrė Jugoslavijoje, ir 1981 m. Rumunijoje kurta komedija „Kodėl tiek daug triukšmo, Mitiko?“ („De ce trag clopotele, Mitică?“), kuri iškart buvo uždrausta ir parodyta tik žlugus komunistų režimui. 1990-aisias Pintilie grįžo į Rumuniją, kūrė filmus. „Nepamirštama vasara“ („O vară de neuitat“, 1994) ir „Per vėlu“ („Prea tarziu“, 1966) rodyti Kanų konkursinėje programoje, filmas „Paskutinė stotelė“ („Terminus paradis“,1998) apdovanotas Venecijos kino festivalio specialiuoju žiuri prizu. Paskutinį filmą, trumpo metražo „Tertium non datur“, režisierius sukūrė 2006 m. Pasak 2012 m. Pintilie retrospektyvą MoMA muziejuje Niujorke rengusio Laurence’o Kardisho, Pintilie tapo kino Voltaire’u, jo satyros apie diktatūros absurdą yra universalios ir iki šiol aktualios.

„Auksinės palmės šakelės“ laimėtojas kurs filmą Prancūzijoje

Praėjusią savaitę Kanuose „Auksine palmės šakele“ už filmą „Vagišiai“ apdovanotas Hirokazu Kore-eda rudenį kurs filmą Prancūzijoje. Kol kas būsimas filmas vadinasi „Tiesa apie Katrin“ („La vérité sur Catherine“), jame vaidins Catherine Deneuve, Juliette Binoche, Ludivine Sagnier ir Ethanas Hawke’as. Pagrindinė filmo herojė bus kino žvaigždė, kurios prisiminimų knyga, atskleidžianti paslaptis ir neįmanomas meiles, sukelia problemų JAV gyvenančiai žvaigždės dukteriai ir jos šeimai. Tuo pat metu žvaigždė filmuojasi mokslinės fantastikos filme – ji vaidina pagyvenusią amžinai jaunos motinos dukterį. Realybė ir fikcija filme susipins ir privers susitikti bei išsiaiškinti santykius aktorę ir jos dukterį. „Tiesa apie Katrin“ – pirmasis filmas, kuriame susitiks Deneuve ir Binoche.

Idrisas Elba bus „Paryžiaus katedros“ kuprius

Idrisas Elba kanalui „Netfilx“ kurs šiuolaikišką Victoro Hugo romano „Paryžiaus katedra“ versiją ir pats vaidins Kvazimodą. Šį romaną kino kūrėjai ekranizuoja nuolat. Pirmoji ekranizacija pasirodė 1905 m. ir vadinosi „Esmeralda“ (rež. Alice Guy). Savo versijas yra sukūrę Albertas Capellani (1911), Wallace’as Worsley (1923), Williamas Dieterle (1939), Jeanas Delannoy (1956), Peteris Medakas (1997), Patrickas Timsitas (1999) ir daug kitų režisierių. Vienoje garsiausių ekranizacijų – Delannoy „Paryžiaus katedros kupriuje“ – pagrindinius vaidmenis sukūrė Gina Lollobrigida ir Anthony Quinnas.

Gary Oldmanas kurs filmą apie kino pionierių

Gary Oldmanas kurs filmą apie britų fotografą ir kino pionierių Eadweardą Muybridge’ą (1830–1904). Muybridge’as daugiausia dirbo JAV ir XIX a. antroje pusėje išgarsėjo fotografijomis, fiksuojančiomis atskiras veiksmo ar judesio fazes. Dar gerokai prieš brolius Lumiere’us 1877 m. jis pademonstravo jojantį arklį, pasitelkęs daugybę atskirų nuotraukų, kurios buvo padarytos dvylika fotoaparatų. Nuotraukų seka sukūrė judesio iliuziją. Oldmanas pats parašė scenarijų, pats ne tik režisuos, bet ir kurs pagrindinį vaidmenį.

Kito filmo apie Džeimsą Bondą režisierius – Danny Boyle’as

Oficialiai patvirtinta, kad dvidešimt penktą filmą apie Džeimsą Bondą, kuriame paskutinį kartą agentą 007 įkūnys Danielis Craigas, režisuos Danny Boyle’as („Traukinių skaičiavimas“, „Lūšnynų milijonierius“). Filmavimas garsiuosiuose „Pinewood Studios“ paviljonuose šalia Londono parsidės šių metų gruodį. Britų kino teatruose filmas pasirodys 2019 m. spalio 25 dieną. Prieš tai Boyle’as turi baigti muzikinę komediją pagal Rochardo Curtiso scenarijų, kurioje pagrindinius vaidmenis kuria Lily James, Kate McKinnon ir Ana de Armas. Craigas ir Boyle’as jau buvo susitikę 2012 m., kai Boyle’as režisavo olimpinių žaidinių Londone atidarymo ceremoniją. Joje Craigo Bondas lydėjo karalienę Elizabeth II.

Parengė Ž. P.